2022 m. pakeista Eurovinjetės direktyva įpareigoja valstybes nares, turinčias mokamus kelius, diferencijuoti rinkliavas pagal transporto priemonių CO₂ emisijas. Nors kasmet parduodama vis daugiau nulinės emisijos sunkvežimių, jie vis dar ženkliai brangesni nei dyzeliniai, todėl jų plėtra stringa.
Siekdama palengvinti perėjimą, Europos Komisija siūlo pratęsti dabar galiojančią rinkliavos ir naudotojo mokesčių išimtį iki 2031 m. birželio 30 d. Ši data pasirinkta derinant su ES sunkiasvorių transporto priemonių CO₂ standartais, pagal kuriuos emisijos iki 2030 m. turi sumažėti 43 proc. Briuselis tikisi, kad lengvatos suteiks vežėjams aiškesnį finansinį stimulą planuojant pereiti prie švaresnio transporto.
EESK palaiko planą, bet ragina platesnių priemonių
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESK) pasiūlymą įvertino kaip laiku pateiktą ir būtina žingsnį. Vis dėlto komitetas pabrėžia, kad vien rinkliavos išimčių neužteks, norint iš esmės pakeisti rinką.
Komiteto nuomonėje atkreipiamas dėmesys į kelias problemas:
- lėtą įkrovimo ir degalų papildymo punktų diegimą TEN-T tinkle,
- riziką, kad mažos ir vidutinės įmonės gali likti nuošalyje,
- dvigubo apmokestinimo pavojų, kai už tas pačias emisijas gali tekti mokėti tiek pagal CO₂, tiek pagal išorės kaštų mokesčius.
EESK taip pat siūlo rinkliavos pajamas nukreipti tiesiogiai į dekarbonizacijos projektus, užuot jas naudojus bendriems biudžeto poreikiams. Siekiant užtikrinti politikos teisingumą, rekomenduojama atlikti tarpinį vertinimą 2028 m. gruodį – tam, kad būtų įvertinta infrastruktūros pažanga, nulinės emisijos transporto priemonių paplitimas ir rinkos pasirengimas.
Vežėjai pasitinka palankiai, bet reikalauja daugiau
Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) taip pat sveikina lengvatų pratęsimą, laikydama jį svarbiu signalu pramonei. Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad vežėjai kol kas nemato realios naudos. Kadangi valstybės narės neprivalo taikyti šios išimties, tai daro tik kelios šalys, todėl operatoriai susiduria su nevienodomis taisyklėmis visoje Europoje.
IRU ES direktorė Raluca Marian pavadino sprendimą reikšmingu žingsniu, tačiau akcentavo, kad nulinės emisijos sunkvežimiai vis dar kainuoja bent dvigubai daugiau nei dyzeliniai.
Vien savanoriškų priemonių neužteks, jei norime išplėsti nulinės emisijos transporto priemonių naudojimą platesniu mastu“, – teigė ji.
IRU ragina privalomai nukreipti CO₂ rinkliavos pajamas į dekarbonizaciją, uždrausti dvigubą apmokestinimą įsigaliojus ETS 2 ir į rinkliavų lengvatų sistemą įtraukti CO₂-neutralų kurą. Taip pat siūloma supaprastinti administravimą, nustatant visoje ES vienodai pripažįstamas emisijų klases, kad būtų išvengta skirtingų nacionalinių taisyklių.
Kas toliau Briuselyje
Europos Parlamentui jau pritarus pasiūlymui, sprendimo žodis dabar priklauso Europos Sąjungos Tarybai. IRU ragina šalis nares patvirtinti priemonę dar iki 2025 m. pabaigos, kad būtų išvengta teisinių spragų.
Vežėjams pratęsimas žada daugiau aiškumo dėl sąnaudų ir ilgesnį planavimo horizontą. Tačiau tiek EESK, tiek IRU sutaria – vien išimtys neužtikrins, kad nulinės emisijos transporto priemonių plėtra pasieks ES 2030 m. tikslus. Be nuoseklių taisyklių, patikimos infrastruktūros ir sąžiningos mokesčių sistemos, politikos potencialas gali likti neišnaudotas.
