- „H2Accelerate“ siūlo sukurti vandeniliniams sunkvežimiams skirtą bendrųjų sąnaudų per visą naudojimo laiką (TCO) lygiavertiškumo garantijos mechanizmą.
- Jis padengtų tik tą išlaidų skirtumą, kuris liktų pritaikius esamas subsidijas, kelių rinkliavų lengvatas ir degalų kreditus.
- Parama galėtų būti siejama su sunaudoto vandenilio kiekiu ar nuvažiuotu atstumu arba mokama pagal kintamą kainų skirtumo sutartį.
Parama būtų mokama už nuvažiuotus kilometrus arba sunaudotą vandenilį
Spalio 20 d. paskelbtame pasiūlyme „H2Accelerate“ pristato laikiną paramos mechanizmą, kuriuo siekiama sumažinti finansinę riziką transporto įmonėms, svarstančioms galimybę įsigyti vandenilinius sunkvežimius.
Pagrindinis iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad bendrosios vandenilinio sunkvežimio įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudos (angl. Total Cost of Ownership, TCO) per visą jo naudojimo laikotarpį neviršytų panašaus dyzelinio sunkvežimio sąnaudų.
Skirtingai nei įprastos transporto priemonių įsigijimo subsidijos, naujoji parama būtų susieta su faktiniu sunkvežimių naudojimu. Siūlomi trys galimi finansavimo būdai:
- išmoka už kiekvieną sunaudotą kilogramą vandenilio;
- kompensacija už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą;
- kintamo kainų skirtumo sutartis, pagal kurią parama būtų koreguojama atsižvelgiant į sąnaudų pokyčius.
„H2Accelerate“ teigimu, toks modelis leistų viešąjį finansavimą tiesiogiai susieti su transporto priemonių naudojimu ir jų indėliu mažinant CO2 emisijas.
Parama būtų skiriama konkurso būdu, o jos dydis priklausytų nuo faktinio poreikio, siekiant kuo efektyviau panaudoti ES biudžeto lėšas.
ES kompensuotų tik likusį sąnaudų skirtumą
Siūlomas mechanizmas nepakeistų jau galiojančių nacionalinių ir europinių paramos priemonių. Jis jas papildytų, padėdamas padengti tą sąnaudų skirtumą, kurio nepavyktų sumažinti kitomis paskatomis.
Apskaičiuojant galimą paramos dydį būtų atsižvelgiama į nacionalines subsidijas, kelių rinkliavų lengvatas, pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (RED III) numatytus degalų kreditus ir būsimą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS2.
Pavyzdžiui, jei konkrečioje valstybėje jau taikomos lengvatos leistų vandeniliniam sunkvežimiui konkuruoti su dyzeliniu pagal bendrąsias sąnaudas, papildoma ES parama būtų minimali arba visai nereikalinga.
„H2Accelerate“ vertinimu, prie tokios padėties jau artėja Vokietija. Šioje rinkoje siūlomas mechanizmas pirmiausia galėtų veikti kaip finansinė apsauga, jei ateityje būtų sumažintos galiojančios lengvatos arba sumažėtų atsinaujinančiųjų degalų kreditų vertė.
Iniciatyvos autoriai taip pat siūlo reguliariai rengti paramos konkursus ir palaipsniui mažinti finansavimo intensyvumą, vandenilinių sunkvežimių rinkai tampant brandesnei.
Daugiausia dėmesio – sunkiajam tarptautiniam transportui
Pagal „H2Accelerate“ pasiūlymą pagrindiniai paramos gavėjai būtų transporto įmonės, naudojančios ne mažesnės kaip 30 tonų masės nulinės emisijos sunkvežimius. Tai būtų N3 kategorijos transporto priemonės, skirtos sunkiajam krovinių transportui.
Pirmenybę siūloma teikti sunkvežimiams, vykdantiems tarptautinius vežimus pagrindiniais Europos transporto koridoriais.
Toks pasirinkimas siejamas su siekiu skatinti vandenilinio transporto plėtrą maršrutuose, kuriuose sunkvežimiai nuvažiuoja didelius atstumus ir yra intensyviai eksploatuojami.
Vis dėlto mechanizmo įgyvendinimas priklausytų ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo vandenilio tiekimo infrastruktūros plėtros. Šiuo metu ribotas degalinių tinklas tebėra viena iš kliūčių platesniam šios technologijos naudojimui tarptautiniuose vežimuose.
Vežėjams svarbiausia – ilgalaikis sąnaudų prognozuojamumas
„Hyundai Hydrogen Mobility Germany“ vykdomasis direktorius Charlesas Cambournacas pabrėžia, kad transporto įmonėms svarbu ne tik įsigijimo metu siūlomos finansinės paskatos, bet ir galimybė iš anksto įvertinti transporto priemonės naudojimo ekonominį pagrįstumą.
Pasak jo, vežėjai turi būti tikri, kad pasirinktas verslo modelis išliks finansiškai tvarus per visą sunkvežimio eksploatavimo laikotarpį.
„H2Accelerate“ atstovė Hannah Bryson-Jones taip pat akcentuoja ilgalaikio aiškumo svarbą. Transporto įmonėms, planuojančioms dideles investicijas į naujas technologijas, būtinos kuo labiau prognozuojamos veiklos sąnaudos.
Paskelbtas pasiūlymas yra trečiasis ir paskutinis „H2Accelerate“ politikos rekomendacijų dokumentas. Iniciatyvoje dalyvauja „Daimler Truck“, „Linde“, „Hyundai Hydrogen Mobility“, „TEAL Mobility“, „TotalEnergies“ ir „Volvo Group“.
Kodėl vandenilinių sunkvežimių finansavimo klausimas keliamas dabar?
Europos sunkvežimių gamintojai turi prisitaikyti prie griežtėjančių ES CO2 emisijų mažinimo reikalavimų.
Pagal nustatytus tikslus naujų sunkiųjų transporto priemonių vidutinės CO2 emisijos, palyginti su 2019 m. atskaitos lygiu, turi sumažėti 45 proc. iki 2030 m., 65 proc. iki 2035 m. ir 90 proc. iki 2040 m.
Šie reikalavimai skatina gamintojus investuoti į alternatyvias pavaros technologijas. Nors šiuo metu rinkoje sparčiau plėtojami akumuliatoriniai elektriniai sunkvežimiai, dalis gamintojų vandenilį vertina kaip vieną iš galimų sprendimų tolimiesiems reisams ir intensyviai naudojamoms sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Vokietijoje jau vykdomi vandenilinių sunkvežimių bandymai, o „Daimler Truck“ ir kiti gamintojai toliau plėtoja šios technologijos komercinio pritaikymo projektus.
Dar 2024 m. „H2Accelerate“ ragino kurti finansines paskatas, kurios padėtų vandeniliniams sunkvežimiams konkuruoti su dyzelinėmis transporto priemonėmis pagal bendrąsias sąnaudas. Naujausias pasiūlymas šią idėją konkretizuoja, numatydamas galimą ES masto finansavimo mechanizmą.
Ką siūlomas mechanizmas reikštų transporto įmonėms?
Viena didžiausių kliūčių vandenilinių sunkvežimių plėtrai išlieka finansinis neapibrėžtumas. Šios transporto priemonės kol kas yra brangesnės už dyzelines, vandenilio degalinių tinklas ribotas, o būsimų degalų kainų pokyčius sunku tiksliai prognozuoti.
Transporto įmonėms tai apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą, ypač kai sunkvežimiai perkami keleriems metams ir naudojami tarptautiniuose maršrutuose.
Jei siūlomas mechanizmas būtų patvirtintas, dalį su vandenilinių sunkvežimių naudojimu susijusios finansinės rizikos prisiimtų viešasis sektorius. Tai galėtų paskatinti vežėjus investuoti į šią technologiją, tačiau savaime neišspręstų degalinių prieinamumo ir vandenilio tiekimo problemų.
Kol kas tai tik pramonės grupės pasiūlymas, o ne patvirtinta ES paramos programa. Ar toks mechanizmas bus sukurtas ir kokios būtų jo sąlygos, priklausys nuo politinių sprendimų bei derybų dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos.
Iki tol vandenilinių sunkvežimių įsigijimą svarstantys vežėjai turės vertinti esamas nacionalines subsidijas, kelių rinkliavų lengvatas ir kitas finansines paskatas, kurių dydis bei taikymo sąlygos skirtingose valstybėse gali keistis.
