Pokytis nėra techninis. Jis tiesiogiai paveiks kaštų struktūrą, kainodarą ir logistikos modelius tarptautinėje e. prekyboje, ypač mažos vertės siuntų segmente.
Pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją 3 eurų mokestis bus taikomas už kiekvieną pakuotėje esantį prekės vienetą, siunčiamą tiesiogiai iš trečiosios šalies. Praktikoje, jei siuntoje yra prekės su skirtingais muitinės tarifų kodais – o kai kuriais atvejais ir su tais pačiais – mokestis gali būti taikomas kelis kartus. Tai reikšminga detalė verslui, dirbančiam su dideliu SKU kiekiu ir mišriomis siuntomis.
Naujasis režimas apims didžiąją dalį e. prekybos importo į ES, įskaitant siuntas, vykdomas per IOSS sistemą, kuri šiandien administruoja PVM surinkimą mažos vertės importui.
Auganti rinka susiduria su reguliaciniu spaudimu
Reforma įsigalioja tuo metu, kai ES B2C e. prekyba išlaiko apie 7 proc. metinį augimą, o tarpvalstybinė prekyba išlieka pagrindiniu plėtros varikliu. Tačiau mažos vertės siuntų srautas iš ne ES šalių tapo sisteminiu iššūkiu – tiek muitinėms, tiek sąžiningai konkurencijai ES rinkoje.
Masinis pigių siuntų importas, dažnai su sumažinta deklaruojama verte ar neaiškia klasifikacija, buvo vienas iš argumentų spartinti reformą. ES siekia suvienodinti sąlygas tarp vietos ir trečiųjų šalių pardavėjų bei sustiprinti kontrolę.
Smūgis mažų maržų modeliui
Fiksuotas mokestis labiausiai paveiks mažiausios vertės prekes – smulkius aksesuarus, elektronikos priedus ar impulsyvius pirkinius. Šiuose segmentuose net kelių eurų papildomas kaštas gali lemti pelningumo praradimą arba vartotojų atsitraukimą.
Įmonėms, kurių verslo modelis grindžiamas dideliais itin pigių siuntų kiekiais ir minimalia vienetine marža, teks peržiūrėti strategiją. Galimi atsakai – siuntų konsolidavimas, sandėliavimas ES teritorijoje, kainodaros koregavimas arba perėjimas prie aukštesnės vertės prekių.
Tuo tarpu didesnės vertės segmentai, tokie kaip drabužiai ar avalynė, tikėtina, bus atsparesni. Šiose kategorijose vartotojai toleruoja aukštesnę kainą mainais į kokybę ar prekės ženklą, o pardavėjai turi daugiau lankstumo logistikos ir kainodaros sprendimuose.
Muitinė tampa strategine funkcija
Naujomis sąlygomis muitinės procesai iš atitikties (compliance) funkcijos tampa kaštų ir rizikos valdymo įrankiu. Teisinga tarifinė klasifikacija, kilmės šalies nustatymas, dokumentacijos kokybė ir duomenų tikslumas tiesiogiai veiks pelningumą.
Tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms vis svarbesnis tampa vienas koordinavimo taškas, galintis valdyti procesus skirtingose jurisdikcijose ir užtikrinti reagavimą į reguliacinius pokyčius.
Vis svarbesnį vaidmenį įgauna ir centralizuoti modeliai, tokie kaip „Customs Control Tower“, leidžiantys vienoje vietoje valdyti muitinės procesus tiek išsiuntimo, tiek paskirties šalyse. E. prekyboje, kur prekės dažnai paskirstomos keliomis kryptimis, toks sprendimas padeda sumažinti klaidų riziką ir užtikrinti kaštų skaidrumą.
Kainos didės, bet ir profesionalumo reikalavimai augs
3 eurų mokestis pats savaime nėra didelis, tačiau jo sisteminis poveikis – reikšmingas. Jis keis mažos vertės siuntų ekonomiką, skatins verslą peržiūrėti logistikos grandines ir didins profesionalios muitinės pagalbos svarbą.
Įmonėms tai reiškia vieną aiškų dalyką: tarptautinėje e. prekyboje muitinė tampa nebe technine funkcija, o konkurencinio pranašumo ir finansinio stabilumo veiksniu.
