E. prekybos logistikos aukso karštinė baigiasi: kas laukia rinkos

Nuo spartaus šuolio – prie stabilesnės rinkos

Pastarieji metai parodė, kad pasaulinės krizės ir geopolitinė įtampa nesustabdė elektroninės prekybos logistikos plėtros. Sektorius augo dviženkliu tempu, o didžiausią postūmį per pastarąjį dešimtmetį jam suteikė pandemija. Net jai pasibaigus, vidaus ir tarptautiniams pirkimams internetu skirtų logistikos paslaugų paklausa išliko didelė.

Remiantis 2026 m. „Transport Intelligence“ ataskaita, pasaulinė vidaus elektroninės prekybos logistikos rinka išaugo nuo 336,7 mlrd. Eur 2022 m. iki 486 mlrd. Eur 2025 m., arba 44,3 proc. Vidutinis metinis augimo tempas šiuo laikotarpiu siekė 13,01 proc.

Dar sparčiau plėtėsi tarpvalstybinės elektroninės prekybos logistika. Jos pajamos nuo 63,3 mlrd. Eur 2022 m. išaugo iki 96,1 mlrd. Eur 2025 m., arba 51,8 proc. Vidutinis metinis augimas siekė 14,92 proc.

Abiejų segmentų bendra vertė 2025 m. pasiekė 582,1 mlrd. Eur, o per metus sektorius išaugo kiek daugiau nei 13 proc. Vidaus logistikos paslaugoms teko apie 83,5 proc. visos rinkos, o likusi dalis – tarpvalstybinėms operacijoms.

2026 m. augimas tęsis, tačiau tempas sulėtės

Prognozuojama, kad pasaulinės elektroninės prekybos logistikos pajamos 2026 m. pasieks beveik 618 mlrd. Eur – tai reikštų maždaug 6,2 proc. metinį augimą.

Vidaus elektroninės prekybos logistikos rinka turėtų augti 6,21 proc. – iki 516,17 mlrd. Eur. Tarpvalstybinės elektroninės prekybos logistikos rinka turėtų padidėti beveik 6 proc., o jos vertė viršyti 101 mlrd. Eur.

2026-ieji turėtų žymėti ir rinkos stabilizacijos pradžią – prognozuojama, kad metinis augimas nebesieks dviženklio tempo. Dabartiniais vertinimais, iki dešimtmečio pabaigos elektroninės prekybos logistikos sektoriaus pajamos viršys 782,8 mlrd. Eur.

2026–2030 m. vidutinis metinis augimas turėtų siekti 6,09 proc., o bendra rinkos vertė padidėti 26,67 proc. Palyginimui, 2022–2025 m. vidutinis metinis augimas siekė 13,32 proc., o visa rinka išaugo 45,52 proc.

Muitų pokyčiai keičia mažų siuntų rinką

Nuo 2025 m. elektroninės prekybos logistikai vis didesnę įtaką daro griežtėjančios mažos vertės siuntų importo taisyklės.

JAV nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nebetaikoma de minimis lengvata importuojamoms siuntoms, kurių vertė neviršija 800 dolerių. ES nuo 2026 m. liepos 1 d. panaikinta iki tol galiojusi muito lengvata siuntoms, kurių vertė neviršija 150 Eur. Pereinamuoju laikotarpiu ES tokioms siuntoms taikomas 3 Eur muitas už atskirą prekių kategoriją pagal tarifinę klasifikaciją.

Griežtesnės importo taisyklės gali prisidėti prie lėtesnio elektroninės prekybos logistikos augimo. Vis dėlto poveikis visai rinkai neturėtų būti toks didelis kaip tarpvalstybiniam segmentui: „Transport Intelligence“ duomenimis, tarpvalstybinių pirkinių internetu aptarnavimas pastaraisiais metais sudarė tik 15–16 proc. sektoriaus pajamų.

Mažos vertės internetinių pirkinių, ypač iš Kinijos, importą riboja ne tik JAV ir ES. Įvairios de minimis lengvatos elektroninei prekybai panaikintos Vietname, Tailande ir Turkijoje. Priemonių mažos vertės importui riboti taip pat imamasi Meksikoje, Izraelyje, Kolumbijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje.

Tarpvalstybinė prekyba muitų pokyčius pajus labiausiai

JAV patirtis rodo, kad de minimis lengvatos panaikinimas pirmiausia paveikia tarpvalstybinių užsakymų aptarnavimą.

JAV Muitinės ir sienų apsaugos tarnybos (CBP) duomenimis, 2025 m. pabaigoje importuotų siuntų, kurių vertė nesiekė 800 dolerių, skaičius sumažėjo iki 942,5 mln., palyginti su 1,36 mlrd. siuntų 2024 m. Jų bendra vertė taip pat krito – nuo 64,6 mlrd. iki 48,1 mlrd. dolerių.

Ryškų nuosmukį rodo ir skirtingų transporto rūšių važtaraščių duomenys. Oro transporte jų skaičius sumažėjo nuo 1,1 mlrd. iki 794,8 mln., kelių transporte – nuo 174,2 mln. iki 141,6 mln., o geležinkelių transporte – nuo 25 tūkst. iki 5 tūkst.

Vienintelis augęs segmentas buvo jūrų transportas: važtaraščių skaičius padidėjo nuo 3,7 mln. iki 5,9 mln.

Šie pokyčiai rodo besikeičiantį pristatymo modelį – dalis rinkos pereina prie įprasto importo didesnėmis partijomis ir prekių paskirstymo iš vietinių sandėlių.

Europoje ryškėja panašus scenarijus

ES pirmąjį naujų mažos vertės siuntų importo taisyklių poveikį pajuto oro krovinių segmentas.

„World ACD“ duomenimis, įsigaliojus naujoms taisyklėms, oro transportu iš Honkongo į Europą gabenamų krovinių srautai smarkiai sumažėjo. 2026 m. liepos 13–19 d. jų tonažas buvo 24 proc. mažesnis nei prieš metus – tai buvo penktoji savaitė iš eilės, kai fiksuotas nuosmukis.

Daugiau kaip 0,5 mln. sandorių apimanti analizė parodė, kad 26–29 metų savaitėmis tonažas vidutiniškai buvo 18 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. 29-ąją savaitę srautas iš žemyninės Kinijos sumažėjo 10 proc., o bendras Honkongo ir Kinijos srautas per keturias savaites – 11 proc.

„World ACD“ vertinimu, nuosmukis susijęs su pasikeitusiomis mažos vertės siuntų importo sąlygomis. Pokyčiai palietė ne tik Kiniją ir Honkongą: liepos viduryje siuntų tonažas iš Vietnamo per metus sumažėjo 9 proc., iš Tailando – 11 proc., o visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 13 proc.

Logistikos modeliai Europoje keitėsi dar prieš naujas taisykles

Marek Kaniera, bendrovės „ID Logistics Polska“ elektroninės prekybos operacijų vadovas, teigia, kad metų pabaigoje galima tikėtis mažesnio į ES importuojamų elektroninės prekybos siuntų, kurių vertė neviršija 150 Eur, skaičiaus. Vis dėlto, pasak jo, kol kas per anksti spręsti, kokio masto bus nuosmukis, nes po pirminio rinkos sukrėtimo paklausa paskutinį metų ketvirtį gali iš dalies atsigauti.

„ID Logistics“ atlikti užsienio platformų pirkėjų tyrimai parodė, kad vartotojams itin svarbi kaina. 90 proc. pirkėjų mažesnę produkto kainą įvardijo kaip svarbiausią pasirinkimo veiksnį. Akcijas ir platesnį asortimentą nurodė po 41 proc. respondentų.

Be to, 25 proc. apklaustųjų teigė dažniau rinksiantys prekes iš Lenkijoje ar kitoje ES valstybėje esančių sandėlių, kad išvengtų papildomų muitų.

M. Kanieros teigimu, atsargų konsolidavimas ir vietinis paskirstymas, leidžiantis mažinti sąnaudas, tampa vis svarbesni tiek klientams ir logistikos bendrovėms, tiek pačioms prekybos platformoms. Azijos pardavėjai apie artėjančius pokyčius žinojo iš anksto, todėl pradėjo koreguoti verslo modelius: vieni plėtė nuosavus logistikos pajėgumus Europoje, kiti aktyviau bendradarbiavo su vietinės elektroninės prekybos aptarnavimo operatoriais.

Tarpvalstybinė prekyba internetu iš Azijos neišnyks, tačiau dalį dabartinių srautų gali perimti vietinis pardavimas. Panašus scenarijus jau buvo matomas JAV.

Daugiau veiklos tokiu atveju gali tekti jūrų konteinerių transportui, sandėliavimui ir sutartinei logistikai. Kartu gali stiprėti konkurencija tarp didžiausius veiklos ir technologinius pajėgumus turinčių rinkos dalyvių – jie varžysis ne tik dėl prekių paskirstymo, bet ir dėl viso logistikos proceso, nuo muitinės tarpininkavimo iki grąžinimų administravimo.

M. Kanieros vertinimu, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu rinkai reikės stebėti ne vien muitų pokyčius. Ne mažiau svarbus veiksnys bus lėtėjantis pačios elektroninės prekybos augimas Europoje.

Pasaulinės elektroninės prekybos plėtra lėtėja

Kad elektroninės prekybos augimas lėtėja, rodo ir ECDB duomenys. Prognozuojama, kad 2025–2030 m. pasaulinės rinkos vidutinis metinis augimas sieks apie 8 proc., palyginti su 14 proc. 2017–2024 m. 2025 m. rinka išaugo 9,8 proc., o 2026 m. jos pajamos turėtų padidėti dar 8,6 proc. Tai rodo rinkos stabilizaciją, tačiau ne susitraukimą.

2026 m. pasaulinės elektroninės prekybos rinkos vertė turėtų viršyti 5,3 trln. dolerių, o 2030 m. pasiekti 7,14 trln. dolerių.

Logistikos rinkai svarbi ir didžiųjų prekyviečių plėtra. Prognozuojama, kad 2026 m. prekyvietėms teks 87 proc. vartotojams skirto elektroninės prekybos (B2C) segmento pajamų – vienu procentiniu punktu daugiau nei ankstesniais metais.

Regionų augimo tempai skirsis

Didžiausio augimo 2026 m. tikimasi Lotynų Amerikoje – čia elektroninės prekybos pajamos gali padidėti 12,4 proc.

Lėčiausias augimas prognozuojamas DACH regione, apimančiame Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Čia rinka turėtų augti 4,6 proc., palyginti su 8,6 proc. pasauliniu vidurkiu.

Šiaurės Amerikos rinka turėtų augti 7,4 proc., EMEA regiono – 6,8 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono – 9,5 proc.

Tarp atskirų valstybių sparčiu augimu turėtų išsiskirti Indonezija, kur prognozuojamas 22 proc. prieaugis, ir Indija – 17,6 proc. Kinijos elektroninės prekybos rinka turėtų augti 8,6 proc.

ECDB analitikai taip pat išskiria produktų kategorijas, kurios 2026 m. turėtų sugeneruoti daugiausia pajamų. Didžiausia kategorija išliks mada – jai teks 27,3 proc. pasaulinės elektroninės prekybos rinkos, arba apie 1,46 trln. dolerių. Elektronikai teks 23,6 proc., o pomėgių ir laisvalaikio prekėms – 13,6 proc.

Tarpvalstybinėje prekyboje Kinija išlaiko lyderės poziciją

ECDB prognozuoja, kad tarpvalstybinės prekybos internetu vertė 2026 m. gali viršyti 1,2 trln. dolerių. Per metus ši rinka turėtų išaugti 6,51 proc. Tai taip pat rodo augimo lėtėjimą: 2023–2026 m. vidutinis metinis augimas siekė 7,7 proc.

Nepaisant pasikeitusių de minimis taisyklių, didžiausia importo rinka išlieka JAV. 2025 m. amerikiečiai užsienio platformose užsisakė prekių už 65,3 mlrd. dolerių. Tarp didžiausių importo rinkų taip pat buvo Prancūzija – 14,6 mlrd. dolerių – ir Ispanija – 13,5 mlrd. dolerių.

Eksporto pusėje aiškiai pirmauja Kinija. 2025 m. Kinijos platformos eksportavo elektroninės prekybos prekių už 250,1 mlrd. dolerių, o šalies vartotojai iš užsienio užsisakė prekių vos už 2,4 mlrd. dolerių.

Antroje vietoje pagal eksportą buvo JAV, tačiau atotrūkis nuo Kinijos išliko didžiulis – amerikietiškų prekių eksportas siekė 20,3 mlrd. dolerių.

Europos elektroninės prekybos rinka artėja prie 900 mlrd. dolerių

Europos elektroninės prekybos sektoriaus vertė 2026 m. turėtų siekti 895 mlrd. dolerių, o metinis augimas – 8,5 proc.

Vis dėlto 2026–2029 m. vidutinis metinis augimas turėtų sulėtėti iki 7,7 proc., o laikotarpio pabaigoje rinkos pajamos viršyti 1,1 trln. dolerių.

Elektroninės prekybos dalis visoje mažmeninėje prekyboje Europoje vis dar yra mažesnė nei pagrindiniuose Azijos ir Šiaurės Amerikos regionuose. 2026 m. Europoje ji turėtų siekti 18,2 proc., Azijoje – 26,7 proc., o Šiaurės Amerikoje – 30,4 proc.

Tarp dešimties sparčiausiai 2025–2029 m. augančių rinkų minima ir Lenkija. Jos vidutinis metinis augimas turėtų siekti apie 9 proc., o pajamos 2029 m. gali pasiekti 46 mlrd. dolerių.

ECDB skaičiavimais, 2025 m. Lenkijos elektroninės prekybos sektoriaus vertė siekė 32 mlrd. dolerių. Pagal rinkos dydį ji užėmė ketvirtą vietą Vidurio ir Vakarų Europoje, aplenkdama Nyderlandus, kurių rinkos vertė siekė 24 mlrd. dolerių, ir Šveicariją – 19 mlrd. dolerių.

Pirmąsias tris vietas užėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Šioms trims rinkoms teko 76 proc. regiono vartotojams skirto elektroninės prekybos segmento pajamų.

Pagrindinė ateinančių metų tendencija bus ne elektroninės prekybos logistikos susitraukimas, o perėjimas nuo itin spartaus augimo prie brandesnės, lėčiau augančios rinkos. Griežtesnės importo taisyklės gali paspartinti ir struktūrinius pokyčius – didesnę vietinių sandėlių, jūrų transporto, sutartinės logistikos ir integruotų logistikos paslaugų paklausą.