Lenkija tampa užsienio e. prekybos logistikos baze

Apžvalgoje „Lenkija – e. prekybos bazė“ „Fulfilio“ nurodo 10 rinkų, kurių įmonės ieško logistikos bazės Lenkijoje veiklai Europoje plėsti. Tai Jungtinė Karalystė, Lietuva, Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Danija, Kinija, Portugalija ir Ispanija.

Šių šalių įmonių poreikiai skiriasi. Jungtinės Karalystės pardavėjams prekybą ES apsunkina po „Brexit“ atsiradę formalumai. Baltijos šalių įmonėms Lenkija gali tapti atspirties tašku žengiant į didesnes rinkas, o Ispanijos ir Portugalijos bendrovėms – papildoma baze arčiau Vidurio Europos klientų.

Šiuos modelius sieja bendras tikslas: laikyti prekes arčiau pirkėjų ir aptarnauti kelias rinkas iš vieno sandėlio.

Jungtinė Karalystė: mažiau atskirų muitinės procedūrų

Jungtinės Karalystės įmonėms tiesioginis užsakymų siuntimas ES klientams po „Brexit“ reiškia papildomus muitinės ir mokesčių formalumus.

Augant pardavimams, alternatyva gali būti didesnį prekių kiekį importuoti į ES, laikyti Lenkijos sandėlyje ir iš jo vykdyti klientų užsakymus. Toks modelis nepanaikina importo prievolių, tačiau gali sumažinti atskirų muitinės procedūrų skaičių siunčiant pavienius užsakymus, paspartinti paskirstymą ir palengvinti grąžinimų tvarkymą.

Iš Lenkijos sandėlio galima aptarnauti ne tik vietos pirkėjus, bet ir klientus Vokietijoje, Čekijoje bei Baltijos šalyse.

Baltijos šalys ir Danija: bendros atsargos kelioms rinkoms

„Fulfilio“ sąraše yra Lietuva, Latvija, Estija ir Danija. „Eurostat“ leidinio „Europos skaitmenizacija. 2026 leidimas“ duomenimis, e. prekyba užsiima 43 proc. Lietuvos ir 39 proc. Danijos įmonių, o ES vidurkis siekia 24 proc. Danijoje e. prekyba sudaro 33 proc. įmonių apyvartos, palyginti su 19 proc. ES vidurkiu.

Šie rodikliai parodo e. prekybos reikšmę, tačiau neįrodo, kad įmonės sandėliavimui renkasi būtent Lenkiją. Susidomėjimą šia kryptimi „Fulfilio“ vertina pagal savo pokalbius su klientais ir įgyvendinamus projektus.

Baltijos šalių bendrovėms sandėlis Lenkijoje gali padėti aptarnauti vietos rinką ir paskirstyti prekes į Vokietiją, Čekiją bei kitas ES šalis. Danijos įmonėms toks modelis gali palengvinti užsakymų vykdymą Vidurio Europoje, nelaikant atskirų atsargų kiekvienoje rinkoje.

Bulgarija ir Rumunija: auganti e. prekyba skatina ieškoti logistikos sprendimų

Dar viena „Fulfilio“ išskirta grupė – Bulgarijos ir Rumunijos įmonės. Ataskaitos „Europos e. prekyba 2025“ duomenimis, Europos e. prekybos vertė 2024 m. padidėjo 7 proc., o Rytų Europoje augimas siekė 18 proc.

Bulgarijoje internetu perkančių 16–74 metų gyventojų dalis padidėjo nuo 31 proc. 2020 m. iki 50 proc. 2024 m. Rumunijoje tuo pačiu laikotarpiu ji išaugo nuo 38 iki 56 proc.

Plėtojant tarptautinę prekybą, įmonėms reikia sprendimų, leidžiančių efektyviai aptarnauti užsienio pirkėjus. „Fulfilio“ teigimu, Bulgarijos ir Rumunijos bendrovės Lenkiją vertina ir kaip pardavimo rinką, ir kaip logistikos bazę Vidurio bei Vakarų Europai pasiekti.

Tokiam modeliui svarbu suderinti prekių tiekimą į sandėlį su užsakymų vykdymu ir pristatymu klientams keliose valstybėse.

Kinija: „SHEIN“ plėtoja logistikos bazę Lenkijoje

Tarptautinėms įmonėms prekių laikymas Europoje gali sumažinti poreikį kiekvieną užsakymą siųsti tiesiai iš Azijos.

Vienas pavyzdžių – „SHEIN“, 2025 m. gruodį atidariusi naują logistikos centrą netoli Vroclavo. Bendrovės teigimu, jis turėtų tapti pagrindiniu jos logistikos centru Europoje ir padėti aptarnauti daugiau kaip 100 mln. klientų žemyne.

„SHEIN“ skelbia, kad planuojamas bendras logistikos operacijoms skirtas plotas Vroclavo regione turėtų siekti 740 tūkst. kv. m.

Tai konkretus įgyvendinamas projektas. Tačiau jis neleidžia spręsti, kad panašias investicijas jau pradėjo ir kitų „Fulfilio“ apžvalgoje minimų rinkų įmonės.

Ispanija ir Portugalija: papildomas sandėlis arčiau klientų

„Fulfilio“ vertinimu, Ispanijos ir Portugalijos įmonės svarsto kitokį modelį. Daugiausia Vakarų Europoje prekiaujančioms bendrovėms sandėlis Iberijos pusiasalyje gali likti pagrindine baze.

Tačiau augant užsakymų iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos ar Austrijos skaičiui, visų atsargų laikymas vienoje vietoje gali ilginti pristatymą. Papildomas sandėlis Lenkijoje leistų atskirai organizuoti skirtingų regionų aptarnavimą ir sumažinti atstumą iki dalies klientų.

Trumpesnis pristatymas savaime negarantuoja papildomo sandėlio atsiperkamumo. Reikia įvertinti papildomų atsargų laikymo ir sandėliavimo sąnaudas bei palyginti jas su galima nauda.

38 mln. kv. m patalpų: sprendimą lemia visa tiekimo grandinė

Lenkija turi didelę sandėliavimo infrastruktūrą. „CBRE“ duomenimis, 2026 m. antrojo ketvirčio pabaigoje bendras modernių sandėliavimo ir logistikos patalpų plotas siekė 38 mln. kv. m – 5,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Šis rodiklis apima visą sandėliavimo ir logistikos patalpų rinką, o ne vien e. prekybai skirtus objektus.

Renkantis vietą svarbu vertinti ne tik patalpų plotą ar nuomos kainą. Reikšmingos ir transporto jungtys, paskutinės mylios pristatymo sąnaudos, užsakymų apdorojimo terminai, vietos pristatymo operatorių galimybės bei grąžinimų tvarkymas.

Tik įvertinus visą tiekimo grandinę galima nustatyti, ar kelių rinkų aptarnavimas iš vieno Lenkijos sandėlio būtų efektyvesnis nei atskirų atsargų laikymas skirtingose valstybėse.

Susidomėjimas dar neparodo investicijų masto

„Fulfilio“ apžvalga parodo operatorės fiksuojamą susidomėjimą, o ne visos rinkos investicijų apimtį. Joje nenurodoma, kiek įmonių jau perkėlė atsargas į Lenkiją ir kokius papildomus krovinių srautus sukūrė šie sprendimai.

Transporto ir logistikos sektoriui svarbus pats modelis: sandėlis gali aptarnauti ne vieną šalį, o kelias rinkas. Tokiu atveju didėja patikimo prekių tiekimo į paskirstymo centrus, tarptautinio užsakymų vykdymo ir grąžinimų logistikos reikšmė.