- ES Taryba muitinės reformai galutinai pritarė 2026 m. rugsėjo 3 d.; Europos Parlamento galutinis balsavimas dar laukia.
- Ne ES veikiančios e. prekybos platformos, parduodančios prekes ES vartotojams, muitinės požiūriu bus laikomos importuotojomis.
- Mažų e. prekybos siuntų tvarkymo mokestį valstybės narės turės pradėti taikyti ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 1 d.; jo dydį dar nustatys Europos Komisija.
Reformą paspartino milijardai mažų siuntų
Europos Parlamentas ir ES Taryba dėl pagrindinių reformos nuostatų politiškai susitarė dar kovo 26 d. Rugsėjo 3 d. Taryba patvirtino galutinį tekstą savo pusėje, o Europos Parlamento galutinis pritarimas numatomas vėliau rugsėjį. Po jo teisės aktas turės būti pasirašytas ir paskelbtas ES oficialiajame leidinyje.
Vienas pagrindinių reformos motyvų – itin sparčiai auganti e. prekyba iš trečiųjų šalių. 2024 m. į ES atkeliavo apie 4,6 mlrd. mažesnės nei 150 eurų vertės e. prekybos siuntų, o 91 proc. jų buvo išsiųsta iš Kinijos. Toks srautas didina muitinių darbo krūvį ir apsunkina galimybes patikrinti, ar į Sąjungos rinką patenkančios prekės atitinka saugos ir kitus reikalavimus.
ES institucijos reformą grindžia ne tik muitų surinkimu. Siekiama efektyviau atrinkti rizikingas siuntas, užkirsti kelią nesaugių ar reikalavimų neatitinkančių prekių patekimui į rinką ir sumažinti dabartinės sistemos susiskaidymą tarp nacionalinių muitinių.
E. prekybos platformos taps atsakingos už importą
Vienas reikšmingiausių pakeitimų palies platformas, per kurias ne ES pardavėjų prekės pasiekia Europos vartotojus.
Atnaujintas Sąjungos muitinės kodeksas numatys, kad ne ES e. prekybos platforma, parduodanti prekes ES vartotojui, muitinės tikslais bus laikoma importuotoja. Tai reiškia, kad už muitinės formalumus ir muitų sumokėjimą atsakys platforma, o ne galutinis pirkėjas.
Numatoma ir sankcijų sistema. Už sunkiausius muitinės reikalavimų pažeidimus bauda galėtų siekti iki 6 proc. įmonės per ankstesnius metus importuotų prekių vertės. Platforma taip pat galėtų netekti tam tikrų muitinės lengvatų, o kraštutiniais atvejais būtų galimi ir prieigos prie internetinių platformų apribojimai.
Tokiu modeliu ES siekia perkelti atsakomybę ten, kur valdoma pati prekybos operacija. Iki šiol dalis pareigų ir netikėtų papildomų išlaidų galėjo tekti galutiniam siuntos gavėjui.
Mažoms siuntoms atsiras dar vienas mokestis
Reforma įveda ir visoje ES taikomą mažų siuntų tvarkymo mokestį, pirmiausia aktualų nuotolinei prekybai.
Valstybės narės jį turės pradėti taikyti ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 1 d., o konkretų dydį prieš tai nustatys Europos Komisija. Surinktos lėšos turėtų padėti padengti muitinių išlaidas, susijusias su milžiniško smulkių siuntų kiekio kontrole ir administravimu.
Šio mokesčio nereikėtų painioti su jau nuo liepos pradžios galiojančiu laikinu 3 eurų muitu. Tai dvi skirtingos priemonės.
3 eurų muitas jau galioja
Nuo 2026 m. liepos 1 d. buvo panaikinta ankstesnė muito lengvata mažesnės nei 150 eurų vertės siuntoms ir pradėtas taikyti laikinas fiksuotas muitas.
Jo dydis – 3 eurai už kiekvieną skirtingą prekių kategoriją, nustatomą pagal muitų tarifų subpoziciją, esančią mažesnės nei 150 eurų vertės siuntoje.
Pavyzdžiui, jei siuntoje yra dviejų skirtingų tarifinių kategorijų drabužių ir kosmetikos priemonių, 3 eurų muitas būtų skaičiuojamas atskirai kiekvienai kategorijai. Tad trijų skirtingų kategorijų prekių siuntai jis galėtų siekti 9 eurus.
Šis režimas yra pereinamasis. Jis numatytas iki 2028 m. liepos 1 d., kai, pradėjus veikti naujai e. prekybos muitinės duomenų sistemai, turėtų būti pereita prie įprastų muitų tarifų pagal konkrečių prekių rūšį.
Taigi mažos vertės importui ES formuojasi dvi atskiros finansinės priemonės: jau galiojantis muitas ir būsimas siuntų tvarkymo mokestis.
Lilyje įsikurs nauja ES muitinės tarnyba
Reforma taip pat keičia pačią muitų sąjungos valdymo struktūrą. Lilyje, Prancūzijoje, bus įsteigta nauja ES muitinės tarnyba, turinti pradėti veikti 2027 m.
Ji nepakeis nacionalinių muitinių, tačiau koordinuos ES masto rizikos valdymą, analizuos nuolat atnaujinamus importo ir eksporto duomenis bei padės valstybėms narėms nustatyti, kuriuos krovinius pirmiausia tikrinti.
Tarnyba taip pat prisidės nustatant bendras prioritetines kontrolės sritis ir rizikos kriterijus bei koordinuos veiksmus kilus visai Sąjungai aktualioms muitinės krizėms. Nacionalinės institucijos kartu išlaikys galimybę atlikti savo rizikos analizę pagal vietos poreikius.
Viena duomenų sistema visai ES
Technologiniu reformos pagrindu taps „EU Customs Data Hub“ – bendras ES muitinės duomenų centras.
Šiuo metu įmonėms tenka dirbti su skirtingomis nacionalinėmis muitinės sistemomis. Naujoji platforma turėtų sukurti vieną aplinką, kurioje importuotojai ir eksportuotojai pateiks muitinei reikalingus duomenis. Informaciją bus galima naudoti pakartotinai, užuot ją iš naujo teikus skirtingoms nacionalinėms institucijoms.
Bendras duomenų masyvas kartu leis muitinėms efektyviau vertinti riziką ir atrinkti tikrintinus krovinius.
E. prekybos įmonėms naudojimasis naujuoju duomenų centru taps privalomas nuo 2028 m. liepos 1 d., o visiems kitiems prekybininkams – nuo 2034 m. kovo 1 d.
Tai vienas ilgiausiai truksiančių reformos etapų, nes bendros sistemos diegimas turės palaipsniui pakeisti dalį dabar naudojamos nacionalinės IT infrastruktūros.
Patikimiausioms įmonėms – daugiau supaprastinimų
Reforma sukurs ir naują patikimiausių prekybininkų kategoriją – „Trust and Check“.
Šį statusą galės gauti įmonės, muitinei suteikiančios išsamią informaciją apie prekių judėjimą, tiekimo grandines ir atitiktį reikalavimams bei atitinkančios kitus nustatytus kriterijus.
Mainais jos galės naudotis supaprastintomis muitinės procedūromis. Patikimiausiems prekybininkams numatyta galimybė tam tikrais atvejais išleisti prekes į laisvą apyvartą ES be aktyvaus muitinės įsikišimo į kiekvieną atskirą operaciją.
Tokiu principu muitinės kontrolė vis labiau remsis ne vien atskirų deklaracijų tikrinimu, bet nuolatine informacija apie patį prekybininką ir jo tiekimo grandinę.
Pokyčiai verslą pasieks etapais
Visa muitinės reforma neįsigalios vieną dieną. Dalis pokyčių jau taikoma: nuo liepos 1 d. galioja laikinas 3 eurų muitas mažos vertės e. prekybos importui. Iki lapkričio pradžios turės atsirasti ir naujas visos ES tvarkymo mokestis.
2027 m. veiklą pradės ES muitinės tarnyba, 2028 m. bendras duomenų centras taps privalomas e. prekybai, o 2034 m. – visiems kitiems prekybininkams.
Todėl reforma reiškia kur kas daugiau nei naujus mokesčius mažoms siuntoms. ES pereina prie labiau centralizuotos ir duomenimis grindžiamos muitinės sistemos, kurioje didesnė atsakomybė teks e. prekybos platformoms, o rizikingų prekių kontrolė bus koordinuojama visos Sąjungos mastu.
