Išskirtiniame interviu Trans.INFO portalui, didžiausios Europoje krovinių vežimo kompanijos generalinis direktorius paaiškina, kaip įmonė atlaikė visuotinį karantiną, kaip ruošiasi „Mobilumo paketo“ įvedimui ir kodėl pagarba vairuotojams ir beveik „religinis požiūris“ į degalų taupymą yra įmonės pelningumo pagrindas.
Pradėsiu nuo klausimo, kurio neįmanoma neužduoti. Kaip „Girteka” atlaikė visuotinio karantino laikotarpį?
Edvardas Liachovičius, „Girteka Logistics” vadovas: Ypač sunkus mums kovas buvo, po to kai gavome pirmas informacijas iš Italijos. Turėdami omenyje savo darbuotojus ir klientus, jau tada mes priėmėme sudėtingus sprendimus dėl tolesnio mūsų veikimo. Pagrindinis tikslas buvo išsaugoti visas darbo vietas, neversti mūsų darbuotojų šiuo sunkiu metu ieškoti darbo kitur.
Tikslas numeris du – nenuvilti mūsų klientų. Nors turėjome įvairių idėjų, pvz., nevykti į Italiją, nusprendėme, kad visi mūsų vilkikai, o turime jų daugiau nei 7 tūkst., turi būti eksploatuojami. Ir tai pavyko per visą šį sunkų etapą. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes per trumpą laiką turėjome pakeisti visą mūsų pervežimų organizavimą.
Pavyzdžiui: iš pradžių iš rinkos dingo kroviniai į Italiją ir tuo pačiu metu išaugo krovinių išvežimo iš šios šalies paklausa. Klientai norėjo išvežti kuo daugiau prekių, tikėdamiesi, kad situacija pablogės. Tai buvo didžiulės mūsų planuotojų pastangos, ir mes buvome priversti didinti tuščių reisų skaičių. Transporto priemonės iš Prancūzijos ir Lenkijos į Italiją gana dažnai važiuodavo tuščios. Tai buvo sunkus metas, tačiau mes išsaugojome savo darbo vietas ir įvykdėme įsipareigojimus mūsų klientų atžvilgiu.
Ar kurie nors per šį laiką įvesti pakeitimai paveiks Jūsų ilgalaikę strategiją, ar pakeis įmonės veikimą ateityje?
Tikriausiai ne. Dėl ką tik paminėtų prioritetų kovo mėnesį priėmėme sprendimą apriboti plėtrą, sumažinti šiais metais investicijas, tačiau mūsų tikslus pasieksime po šešių mėnesių, galbūt po metų.
Šiame kontekste taip pat verta paaiškinti, kodėl „Girteka“ yra ypatinga įmonė. Kuo ji skiriasi nuo kitų rinkoje esančių įmonių. Esame šaldytų krovinių pervežimo specialistai, 80 proc. mūsų puspriekabių tai šaldymo puspriekabės. Ir turime įmonėje tokį posakį, kad „žmonės linkę valgyti 3 kartus per dieną“…
… ir tai nepasikeitė pandemijos metu…
Pandemijos metu valgė galbūt net dažniau. Taigi recesija turėjo ribotą poveikį mūsų verslui. Kai 2008–2009 m. sektorių palietė didelė krizė, pasirodė, kad ji nėra tokia didelė šaldymo rinkoje. Šaldymo verslas nėra paprastas. Reikalauja didesnių investicijų, užtikrina mažesnį pelną. Reikalauja glaudesnių santykių su klientais, nes klientų užsakančių šaldytų krovinių vežimą yra palyginti mažiau. Tačiau ši pramonė taip pat yra stabilesnė ir atsparesnė recesijai.
Taigi, kaip „Girtekai“ pasibaigs 2020 m.?
Šaldymo versle paskutinis ir pirmasis metų ketvirčiai yra lemiami. Taigi šiuo metu atsakyti į šį klausimą tikrai sunku. Šiandien tikiuosi, kad galėsime užbaigti šiuos metus be „raudonųjų skaičių“. Užfiksuosime nedidelį augimą ir teigiamą pelningumą. Esant tokiai situacijai pasaulyje, tai bus tikra sėkmė.
Ypač situacijoje, kai daugelis įmonių, daugiausia iš vakarų Europos, jau skelbia, kad rezultatai už 2020 m. gali būti prasti. Prie to kaltina Rytų bendroves, kad gadina joms rinką. Pandemijos metu tai tapo ypač ryškiai pastebima.
Kadangi dirbame transporto sektoriuje, norėčiau pakomentuoti tai tokiu palyginimu, kad „tolimosios žibintų šviesos niekada neakina mūsų pačių“ – kiekvienas viską mato iš savo požiūrio taško. Tarptautinis transportas yra didelė bendra rinka. Yra ir buvo, ar bus – tai dar pamatysime, nes po „Mobilumo paketo“ greičiausiai pasikeis. Taigi galiausiai sprendžia įmonės konkurencingumas ir valdymo lygis. Mūsų klientai, vairuotojai, darbuotojai ir ekspeditoriai tikriausiai sąmoningai renkasi, kas geriausiai atitinka jų lūkesčius. Taip veikia laisvoji rinka. Laisvoji rinka, kaip ir demokratija, yra sunki, tačiau žmogus nieko geresnio nesugalvojo. Tai yra geriausias dalykas, kuris verčia mus būti geresniais nei buvome vakar.
Kaip iš Jūsų požiūrio taško atrodo dabartinė situacija rinkoje? Visi duomenys rodo drastišką transporto erdvės pasiūlos stoką ir tarifų padidėjimą.
Mūsų pastebėjimai rodo, kad nedidelis 5–10 proc. disbalansas tarp krovinių pervežimui ir prieinamų transporto priemonių daro įtaką dideliems rinkos tarifų pakeitimams. Stebime taip pat tam tikrus ciklus Europos transporte. Pavyzdžiui, 2016 m., 2017 m., gal net 2018 m. buvo matomas tarifų padidėjimas ir transporto trūkumas. 2019 m. turėjome visiškai kitokią situaciją. Vilkikų buvo daugiau nei krovinių. Kiekvienoje tokioje krizėje, kai mažėja tarifai, transporto įmonės mažina veiklą, persigrupuoja, keičia rinkas, taigi vėl atsiranda transporto trūkumas ir kyla tarifai. Kokiu mastu tai pasireikš šiais metais sunku pasakyti, bet taip atsitinka visada.
Negalima paneigti, kad tarifai pandemijos metu žymiai sumažėjo. Tuo pačiu metu degalų kainos krito, o tai leido išlaikyti pelningumą. Dabar esame augimo momente ir įtariu, kad šaldymo sektoriuje lapkritis ir gruodis bus labai geri , sunku kalbėti apie tentus…
… o po naujųjų metų?
Mano nuomone, po naujųjų metų šaldymo sektoriuje tarifai išliks vis aukšti iki Velykų. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį jie gali išlikti dabartiniame lygyje, su galimu koregavimu priklausomai nuo naftos kainos.
Grįžkime prie „Mobilumo paketo“, nes tai bus svarbiausias per ateinančius 2–5 metus rinką formuojantis veiksnys. Dar pakeliui turime „Brexitą“, kurio pasekmės kai kurioms rinkoms ir pramonės šakoms gali būti palyginamas su pandemija… Ar „Brexitas“ kaip nors paveiks „Girteką“?
Paveiks visus, net tuos, kurie nevyksta į Didžiąją Britaniją. Pokyčiai šioje rinkoje, bendrojoje rinkoje, turės įtakos anksčiau minėtam krovinių ir vilkikų balansui. Tačiau „Mobilumo paketas“ tai visai kas kita.
Kaip, Jūsų nuomone, jis paveiks rinką?
Pagrindinis „Mobilumo paketo“ tikslas yra pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, nustatyti tam tikrus standartus, kurie bus taikomi visiems rinkos dalyviams. Tai tikrai yra tikslas, kuriam mes pritariame. Vairuotojai yra mūsų verslo varomoji jėga. Tačiau kaip ši idėja yra įgyvendinama, kartais atrodo šiek tiek keista. Pavyzdžiui, man sunku suprasti, ar vairuotojų darbo sąlygų pagerėjimas yra susijęs su vilkikų grįžimu į registracijos šalį kas 8 savaites. Bet dėl šių pokyčių jau nuspręsta ir jie įvyks.
Vienoms šalims poveikis bus didelis, kitoms –minimalus. Arčiau Europos centro esančioms šalims tai gali baigtis netgi teigiamai. Periferinėms, nuo pagrindinių transporto koridorių nutolusioms šalims, tokioms kaip Lietuva, Latvija, Bulgarija, Rumunija, tai gali būti rimta problema. Tai taip pat nebus problema didelėms įmonėms, paprastai turinčioms daug tarptautinių filialų.
Paketas didžiausią grėsmę kels mažoms įmonėms ir šalims, kuriose transportas užima didelę bendrojo vidaus produkto dalį. Vidutiniškai Europoje tai yra 5–6 proc., tačiau, pavyzdžiui, Lietuvoje ši dalis siekia net 13 proc. Šis Paketas taip pat padidins tuščių reisų skaičių ir turės įtakos ne tik įmonių pelningumui, bet ir aplinkai. Nereikėtų pamiršti apie šias socialines Paketo pasekmes.
Ar „Girteka“ imasi kokių nors konkrečių veiksmų, kad pasirengtų šiems pokyčiams ir išlaikytų savo konkurencingumą? Ypač jei kalbame apie šiuos grįžimus į registracijos šalį?
Mes jau seniai turime vilkikus registruotus ne tik Lietuvoje. Registruojame juos taip pat Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Taigi tarp šių filialų tikrai pasikeis registracijų balansas.
2019 m. „Girtekos“ Lenkijoje atidarytas filialas gali suvaidinti didelį vaidmenį „Mobilumo paketo“ kontekste.
Paketas nebuvo pagrindinis veiksnys, kodėl nusprendėme atidaryti filialą Lenkijoje. Tiesiog norėjome būti arčiau savo klientų. Jau nuo 20 metų turime klientų, kuriems vežame daugybę krovinių iš Lenkijos. Antras dalykas – kuo didesnė šalis, tuo lengviau rasti kvalifikuotus darbuotojus.
Kaip sekasi šiam filialui? Kiek vairuotojų įdarbinote?
Šiuo metu Lenkijoje turime maždaug 700 vilkikų ir dirba pas mus apie 1500 darbuotojų. Tikimės, kad 2021 m. antrojo ir trečiojo ketvirčių sandūroje turėsime tūkstantinį vilkiką su Lenkijos valstybiniais numeriais.
Ar ketinate įdarbinti vežėjus – subrangovus Lenkijos teritorijoje?
Mes tai darome jau nuo 15 metų. Nors daugiausia pasitelkiame savo parku, kiekvienais metais didiname partnerių-subrangovų skaičių, ypač Lenkijoje. Šiandien 50 proc. krovinių pristatome naudodamiesi Lenkijos vežėjų paslaugomis ir ši ekspedijavimo dalis kasmet auga.
Taigi, daugiausia planuojate įdarbinti vairuotojus?
Taip. Ko gero negreitai sulauksime vilkikų be vairuotojų. Bet ne tik. Mūsų filialas jau yra didelė įmonė, net ir Lenkijos mastu, todėl įdarbiname ir kitus darbuotojus. Manau, kad esant didžiausiu savo parką turinčiu Europos vežėju galime savo darbuotojams daug pasiūlyti.
Būtent. Kaip Jūs tai darote? Tuo metu kai rinka skundžiasi vairuotojų trūkumu, Jūs įdarbinate 15 tūkst. vairuotojų ir turite ambicingų planų šį skaičių padauginti? Kaip juos pritraukiate ir išlaikote?
Taip, nejaučiame tokios problemos. Tai tikriausiai įrodo, kad „Girteka“ yra gera vieta darbui. Daugelis vairuotojų, bei jų šeimų nariai dirba pas mus ilgus metus. Be to, jie rekomenduoja kitus savo šeimos narius ar draugus. Labai svarbu yra tai, kad pagarbiai elgiamės su savo darbuotojais. Traktuojame vienodai vairuotojus ir darbuotojus savo biure, kitų standartų neturime. Todėl darbuotojų kaita yra maža, palyginama su kaita šeimos versle.
Tai nėra lengva – būti konkurencingiems ir tuo pat metu užtikrinti geras darbo vietas. Juk darbas yra labai sunkus. Pirma, tai yra atskyrimas nuo šeimos. Antra, nėra ryškios ribos tarp dienos ir nakties. Trečia, darbas šaldymo sunkvežimiuose yra ypatingas tuo, kad dirbama dviejų vairuotojų komandoje. Sunku suprasti, koks sunkus ir vertas pagarbos yra mūsų vairuotojų darbas. Šiame sektoriuje nedirbęs žmogus niekada to nesupras.
Taigi, kaip suprantu, Jūs netgi daugiau dėmesio skiriate mažai darbuotojų kaitai nei įdarbinimui?
Paprastai tariant – maža darbuotojų kaita tai yra mūsų pelningumo sąlyga. Didelė kaita įmonei yra labai brangi. Mažai patirties turinčių vairuotojų darbas yra brangus, ypač jei norime išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo kokybę. Maža darbuotojų kaita, tai yra darbas su patyrusiais vairuotojais, reiškia mažas degalų sąnaudas, įvairių kelyje galinčių atsirasti problemų sumažinimą. Taigi pagrindinis tikslas yra ne įdarbinti, o išlaikyti darbuotoją, kad vairuotojas „Girtekoje“ dirbtų mažiausiai 5 metus. Tokio tikslo siekiame.
Ir vis dėlto šiais metais žiniasklaidoje buvo gana garsiai rašoma apie vairuotojų streiką „Girtekoje”…
Taip jau turbūt turi būti, esame didžiausiu Europos vežėju, todėl žiniasklaida skiria mums daug dėmesio. „Girtekoje“ nebuvo jokio streiko, taip pat 2020 m. Tai, ką žiniasklaida vaizdavo kaip streiką, buvo susiję su tuo, kad pandemijos laikais mes priėmėme sunkius sprendimus, apie kuriuos minėjau pokalbio pradžioje. Įvairios įmonės per tą laiką veikė skirtingai. Norėjome rasti tinkamą pusiausvyrą, kuri leistų išsaugoti visas darbo vietas ir išlaikyti ilgalaikius planus. Negalėjome sau leisti veikti žemiau sąnaudų. Štai kodėl priėmėme sunkų sprendimą laikinai sumažinti ne tik vairuotojų, bet ir mūsų administracijos darbuotojų dienpinigius. Nesumažinome jų atlyginimų. Tai buvo trumpalaikė priemonė, ir jau seniai grįžome į priešpandeminę padėtį. Tai leido mums išlaikyti tinkamą pelningumą ir visas darbo vietas.
Pasakysiu daugiau – „Girtekoje“ yra taip, kad kiekvienas vairuotojas turi mano telefono numerį. Jie taip pat gali susisiekti su manimi per „WhatsApp“ arba „Viber“. Per šį laiką sulaukiau gal 2 vairuotojų skambučių. Tai reiškia, kad gerai jaučiu kas vyksta, kiekvieną dieną kalbuosi su vairuotojais. Tai man ne mažiau svarbu nei pokalbis su klientais. Aš tikrai manau, kad aiškiai paaiškinome, kodėl tai darome ir kad dauguma „Girtekos“ darbuotojų tai suprato.
Turėjome pavyzdžių, kai įmonės Europoje turėjo palikti dešimtis ar šimtus vilkikų automobilių stovėjimo aikštelėse, o vairuotojus išsiųsti namo. Mėnesiui ar dviem. Kaip tie vairuotojai turėjo su tuo susitvarkyti? Juk jie turi įsipareigojimų savo šeimoms, sau. To „Girtekoje“ nebuvo. Mes visada stengiamės priimti tokius sprendimus, net ir sunkius, tačiau visada tai darome drąsiai ir visada paaiškiname savo darbuotojams, kodėl tai darome.
Pokalbio pradžioje minėjote automobilius be vairuotojų. Prisiminiau, kad Jūs iš Elono Musko užsisakėte „Tesla Semi“ – ar žinote apie jį ką nors daugiau? Informavo, kada bus paruoštas?
Taip, mes jį užsisakėme 2017 m., pirmieji Europoje. Sumokėjome avansą, tačiau dar nežinome tikslios pristatymo datos, tikimės, kad galų gale jį gausime. Šis žingsnis su „Tesla“ buvo skirtas atkreipti daugiau dėmesio į mūsų socialinę atsakomybę ir būtinybę sumažinti CO2 emisiją. Mes labai rimtai žiūrime į šį klausimą. Tikriausiai nuo 2017 metų 100 proc. mūsų vilkikų Europoje atitinka „Euro 6“ standartą.
Visų pirma, turime labai stiprią vairuotojų akademiją, kuri stengiasi sumažinti degalų sąnaudas, taigi ir CO2 emisijas. Mūsų įmonėje tai yra tam tikra „religija“. Turime specialią „EKO lygą”, kurioje vairuotojai varžosi tarpusavyje ir tai juos papildomai motyvuoja. Nuo kelerių metų turime virš 40 trenerių, kurie užsiima vairuotojų mokymais. Tai yra visa degalų taupymo „pramonė“. Toks sprendimas, be abejo, koreliuoja su mūsų pelningumu ir su nelaimingų atsitikimų skaičiumi. Visa tai matuojama ir vertinama labai rimtai.
Kaip atrodo ši „EKO lyga”, ar tai yra kažkoks konkursas?
Turime skaidrią sistemą. Po kiekvienos kelionės ji vertina vairuotojų vairavimo stilių keliais taškais, pvz., kaip jie didina greitį, kaip stabdo ir pan. Tai yra kaip žaidimas, o geriausi žaidėjai gauna prizą – papildomą atlyginimą. O būti geriausiu tarp 15 tūkst. darbuotojų taip pat kelia pasididžiavimą ir motyvaciją pačiam vairuotojui.
O tie blogiausi yra kažkaip baudžiami? Socialiniuose tinkluose pasigirsta balsų, kad už per dideles sąnaudas yra mažinami atlyginimai.
„Girtekoje“, taip pat, tikiuosi, ne vienoje rimtoje mūsų sektoriaus įmonėje, netoleruojama jokia baudų sistema. Degalų atveju reikia atskirti dvi problemas. Pirmasis atvejis, kai tikrai sunaudota daug degalų, daugiau nei vidutiniškai, tačiau jis sudegė variklyje. Tai paprastai koreliuoja su žemu vairuotojo darbo įvertinimu. Toks vairuotojas turi pereiti mokymus.
Taip pat yra ir kita galimybė – kai šie degalai nebuvo panaudoti variklyje. „Girtekoje“ tokio elgesio netoleruojame. Jei vairuotojas nenori mokytis arba nenori priimti mūsų vertybių, tai mes nebetęsiame bendradarbiavimo.
Pasiekus ankstesnį „Girtekos“ ilgalaikį tikslą – 1 mlrd. Eurų apyvartos – išsikėlėte sau naują tikslą, tai yra skaitmeninimas. Norite virsti skaitmenine įmone. Daugelis įmonių tai deklaruoja, tačiau ne visos sugeba tai apibrėžti – ką reiškia būti skaitmeniniu? Kaip išmatuoti, nustatyti, kad jau pasiekėme skaitmeninės įmonės lygį?
Didesnė problema yra tai, kad rinka yra labai susiskaidžiusi ir mažoms įmonėms sunku investuoti į skaitmeninimą. O jei kalbame apie „Girteką”, labai rimtai į tai žiūrime, turime keliolika mūsų verslą skaitmeninti skirtų projektų. Tas garsus SAP įdiegimas yra tik vienas iš jų.
Investuojame taip pat į sistemą, kuri pritaiko krovinius prie vilkikų, nes tokio didelio parko valdymas nėra lengvas, reikalauja daug rankiniu būdu atliekamo darbo. Tai gali būti naudinga visiems – ir klientams, ir mums, ir aplinkai, nes tai žymiai pagerins mūsų pelningumą ir sumažins tuščių reisų skaičių. Apskritai, tokio parko valdymas reikalauja intensyvaus ne tik vairuotojų, bet ir vadovų darbo – 24 valandas per parą ir 365 dienas per metus. Todėl ieškome skaitmeninio sprendimo, kuris pagerins ir tuo pačiu padidins vadovų ir vairuotojų darbo patogumą. Kita problema, kurią norime išspręsti skaitmeninimo dėka, tai sutrumpinti laiką, kurį vilkikai turi laukti, kol sunkvežimiai pakraunami ir iškraunami.
Skaitmeninimas mums yra būtinybė, kuri padės mums išlaikyti pelningumą ir konkurencingumą ir galbūt šiek tiek subalansuoti „Mobilumo paketo“ poveikį. Bet kokiu atveju, skaitmeninimas įvyks visur, tai neginčytina. Ir kaip paprastai atsitinka – lyderiai iš to gaus didžiausią naudą. Štai kodėl šioje srityje mes daug investuojame.
Ir paskutinis klausimas – kaip atrodo naujos, 2021 m. užbaigti planuotos „Girtekos“ būstinės statyba?
„Girteka“ turės naują būstinę (juokiasi). Tik padėtis su COVID-19, o labiausiai pasikeitus mūsų darbo būdui, verčia mus šiek tiek pakoreguoti planus. Šiuo metu tik apie 40 proc. darbuotojų dirba biure. Apie visus šio plano pakeitimus paskelbsime maždaug po 6 mėnesių. Būstinė tikrai turės kitą formą palyginti su tuo, ką pristatėme prieš kurį laiką, bet ir toliau planuojame Vilniuje pastatyti didelę, fantastišką modernią būstinę.
„Girteka Logistics” nuotr.