Prognozuojama, kad įdiegus sistemą ir sustiprinus kelių naudotojo mokesčio kontrolę, jau pirmaisiais veikimo metais į Kelių fondą ir valstybės biudžetą bus surinkta apie 110 mln. eurų. Tai daugiau nei 1,5 karto viršytų šiuo metu iš vinječių surenkamas pajamas.
Mokės pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą
Naujoji sistema bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Skirtingai nei dabar, kai mokestis mokamas už tam tikrą laikotarpį įsigyjant vinjetę, „Via Toll“ principas grindžiamas faktiškai nuvažiuotu atstumu.
Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, Lietuva pagaliau pereina prie modelio, kuris jau plačiai naudojamas daugelyje Europos valstybių.
„Ateina sąžiningesnis mokestis – bus mokama už tai, kiek keliais realiai naudojamasi ir kokį poveikį transportas daro aplinkai bei infrastruktūrai. Mažesnė rinkliava numatyta žemės ūkio transportui ir netaršiems vilkikams, todėl skatiname verslą atnaujinti automobilių parką“, – teigia ministras.
Anot jo, naujoji sistema taip pat prisidės prie programos „STOP kelių gadinimui“, o surinktos lėšos bus nukreipiamos kelių infrastruktūrai gerinti.
Pajamos išaugs dešimtimis milijonų eurų
Šiuo metu iš kelių naudotojo mokesčio, mokamo per vinječių sistemą, kasmet surenkama apie 70 mln. eurų. Tačiau institucijos pripažįsta, kad dalis pažeidėjų ilgą laiką išvengdavo atsakomybės dėl nepakankamai efektyvios kontrolės.
Šiemet Lietuvos transporto saugos administracija paskelbė stiprinanti specialistų pajėgas, kurios administruos kelių naudotojo mokesčio pažeidimus. Taip pat planuojama plėsti kontrolės kamerų tinklą mokamuose keliuose.
Skaičiuojama, kad šios priemonės kartu su naująja elektronine sistema leis jau 2027 metais surinkti apie 110 mln. eurų. Ateityje ši suma gali dar augti.
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad perėjimas prie apmokestinimo pagal nuvažiuotus kilometrus leis užtikrinti proporcingumo principą.
„Perėjus prie apmokestinimo už nuvažiuotus kilometrus modelio, bus užtikrintas proporcingumo ir teisingumo principas bei tvaresnis kelių finansavimas. Skiriant didesnį finansavimą kelių ir kitos su jais susijusios infrastruktūros gerinimui, šio pokyčio naudą pajus visi šalies gyventojai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Vienas pagrindinių Kelių fondo pajamų šaltinių
„Via Toll“ taps svarbia Valstybinio kelių fondo finansavimo dalimi. Šis fondas pradėjo veikti 2026 m., o šiemet jame numatyta beveik 180 mln. eurų.
Lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių remontui, rekonstrukcijoms, tiltų tvarkymui, aplinkkelių statybai ir kitiems infrastruktūros projektams. Fondą administruoja „Via Lietuva“, kuri atsakinga už biudžeto planavimą, lėšų paskirstymą ir projektų finansavimo priežiūrą.
Be kelių naudotojo mokesčio, fondą papildo transporto priemonių registracijos mokesčiai, įplaukos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei lėšos, gautos pardavus konfiskuotas transporto priemones.
Tikimasi, kad ilgainiui „Via Toll“ taps vienu svarbiausių ir stabiliausių šio fondo pajamų šaltinių.
Vairuotojams žadama paprastesnė sistema
Naujoji e. rinkliavos sistema kuriama taip, kad naudotojams reikėtų kuo mažiau papildomų veiksmų. Mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai pagal nuvažiuotą atstumą, o atsiskaityti bus galima naudojantis įvairiais skaitmeniniais sprendimais, įskaitant mobiliąją programėlę.
Artėjant sistemos startui, vežėjams ir kitiems naudotojams žadama pateikti išsamias instrukcijas, naudojimosi gidus ir atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.
Lietuva ruošiasi 2030 metų ES pokyčiams
Perėjimas prie elektroninio kelių apmokestinimo susijęs ne tik su nacionaliniais tikslais. Nuo 2030 m. Europos Sąjungoje kelių rinkliavos sistemose turės būti taikomas mokestis pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą.
Todėl Lietuva, įdiegdama „Via Toll“, siekia iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos reikalavimų ir kartu sukurti efektyvesnį kelių finansavimo mechanizmą.
Elektroninę rinkliavos sistemą Lietuvoje diegia tarptautinė bendrovė „Kapsch TrafficCom“, kurios technologiniai sprendimai jau naudojami daugelyje Europos valstybių, tarp jų Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje ir Skandinavijos šalyse.
Ekspertų vertinimu, būtent stabilus ir prognozuojamas finansavimo modelis gali tapti vienu svarbiausių veiksnių sprendžiant ilgus metus besikaupiančias Lietuvos kelių infrastruktūros problemas bei mažinant prastos būklės kelių dalį šalyje.
