- Bendra ES muitinės duomenų platforma palaipsniui pakeis nacionalines sistemas.
- Patikimiausioms įmonėms gali būti taikoma mažiau patikrų, o kai kuriais atvejais prekės galės būti išleistos be aktyvaus muitinės institucijų įsikišimo.
- Duomenų platforma elektroninei prekybai taps privaloma nuo 2028 m. liepos 1 d., o visiems prekybininkams – nuo 2034 m. kovo 1 d.
- Atskiras tvarkymo mokestis mažoms elektroninės prekybos siuntoms turi būti nustatytas iki 2026 m. lapkričio 1 d.
Naujasis ES muitinės kodeksas oficialiai priimtas Europos Parlamento ir Tarybos rugsėjo 16 d., o vėliau paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Komisijos teigimu, šią savaitę įsigaliojusi reforma yra plačiausia Muitų sąjungos pertvarka nuo jos sukūrimo 1968 m.
Vežėjams, ekspeditoriams, muitinės tarpininkams ir kitoms tarptautinėse tiekimo grandinėse veikiančioms įmonėms ypač svarbi bus ES muitinės duomenų platforma. Ji ilgainiui turėtų pakeisti didelę dalį šiuo metu atskirose valstybėse naudojamos muitinės IT infrastruktūros. Vis dėlto pereinamasis laikotarpis bus ilgas – visiems prekybininkams platforma taps privaloma tik nuo 2034 m. kovo 1 d..
Bendra muitinės duomenų platforma visai ES
Įdiegus naują sistemą, įmonės informaciją apie importą, eksportą ir prekes teiks per vieną internetinę muitinės platformą, o ne per atskiras kiekvienos valstybės sistemas. Tą pačią informaciją bus galima panaudoti kelioms siuntoms, todėl sumažės pasikartojančių deklaracijų skaičius ir administracinė našta.
Tuo pat metu visų ES valstybių narių muitinės gaus prieigą prie bendrų, realiuoju laiku atnaujinamų duomenų apie prekes ir tiekimo grandines. Tarybos skaičiavimu, šiandien įmonėms gali tekti dirbti net su 27 nacionalinėmis sistemomis.
Komisija tikisi, kad naujoji platforma palaipsniui pakeis valstybių narių muitinės IT infrastruktūrą. Nacionalinės administracijos, sumažėjus IT kūrimo ir priežiūros poreikiui, galėtų sutaupyti daugiau nei 2 mlrd. eurų per metus, o įmonių muitinės atitikties sąnaudos ilgainiui galėtų sumažėti 2,7 mlrd. eurų kasmet.
Kartu siekiama, kad ES muitinės sistema pereitų nuo sistemos, daugiausia paremtos deklaracijomis, prie nuolatinės tiekimo grandinių duomenų analizės.
Naujoji institucija padės atrinkti tikrintinus krovinius
Naujai įsteigta ES muitinės institucija (EUCA) administruos duomenų platformą ir koordinuos dalį muitinės rizikos valdymo visoje Sąjungoje. Jos būstinė bus Lilyje, Prancūzijoje, o veiklą institucija turėtų pradėti 2027 m.
Institucija analizuos nuolat atnaujinamus importo ir eksporto duomenis bei padės nacionalinėms muitinėms nustatyti siuntas, kurioms tikriausiai reikės patikros. Kontrolę ir toliau vykdys nacionalinės institucijos, tačiau bendra sistema turėtų suvienodinti rizikos vertinimą visoje ES ir padėti daugiau išteklių skirti didesnės rizikos kroviniams tikrinti.
Patikimiausioms įmonėms – mažiau muitinės įsikišimo
Reforma taip pat įtvirtina naują įmonių kategoriją – „Trust & Check Traders“. Įmonės, norinčios įgyti šį statusą, turės išsamiai atskleisti informaciją apie savo tiekimo grandines ir įrodyti, kad laikosi aukštų reikalavimų. Mainais joms bus taikomos gerokai paprastesnės muitinės procedūros.
Patikimiausiems verslo subjektams ateityje gali būti suteikta galimybė išleisti prekes į laisvą apyvartą be aktyvaus muitinės institucijų įsikišimo. Kitoms įmonėms ir toliau bus prieinamos galiojančios įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo schemos.
Tai nereiškia, kad įprastos muitinės patikros išnyks. Komisija tikisi, jog geresnė prieiga prie tiekimo grandinių duomenų leis mažiau laiko skirti mažesnės rizikos ir reikalavimus atitinkančių siuntų tikrinimui, o daugiau dėmesio sutelkti į didesnę riziką keliančius krovinius.
Pirmasis svarbus terminas – 2026 m. lapkritis
Nors didžioji muitinės sistemos pertvarka vyks palaipsniui, viena jos dalis bus įgyvendinta gerokai anksčiau. Iki 2026 m. lapkričio 1 d. valstybės narės turės įvesti visoje ES taikomą tvarkymo mokestį mažoms siuntoms, importuojamoms per elektroninės prekybos kanalus. Mokesčio dydį Komisija nustatys atskiru deleguotuoju aktu.
Mokestis turėtų padengti dalį sparčiai augančio mažų siuntų srauto administravimo išlaidų, įskaitant duomenų tikrinimą, rizikos analizę ir dokumentines arba fizines patikras.
Jis bus taikomas atskirai nuo laikino 3 eurų muito, įvesto 2026 m. liepos 1 d. mažos vertės elektroninės prekybos siuntų importui, kai buvo panaikinta ankstesnė muito lengvata siuntoms, kurių vertė nesiekia 150 eurų.
Internetinės platformos ir ne ES šalyse veikiantys pardavėjai taip pat prisiims daugiau atsakomybės už muitinės formalumus ir muito mokėjimą. Šios pareigos rečiau teks galutiniam vartotojui.
Visiškų pokyčių teks palaukti
Tradicinio krovinių vežimo dalyviams nereikėtų tikėtis, kad dabartinės muitinės procedūros bus pakeistos iš karto. ES muitinės institucija pradės veikti 2027 m., o duomenų platforma pirmiausia bus atverta elektroninės prekybos siuntoms 2028 m. Kitos įmonės ja savanoriškai galės pradėti naudotis nuo 2031 m.
Tik nuo 2034 m. kovo 1 d. duomenų platforma turėtų tapti privalomu muitinės deklaracijų pateikimo kanalu visiems prekybininkams, importuojantiems prekes į ES ir eksportuojantiems jas iš ES. Iki tol dabartinė muitinės infrastruktūra išliks naudojama, o naujoji sistema bus diegiama etapais.
