Didėjanti infliacija Europos šalyse turėjo didelę įtaką energetikos krizei, įskaitant smarkiai padidėjusią dyzelino kainą, o kartu ir išaugusias transporto išlaidas. Analitikų manymu, didesnės krizės pavyko išvengti dėl euro zonos. Geru šios apsaugos pavyzdžiu gali būti viena didžiausių rinkų Europos Sąjungoje – Vokietija. Nors dyzelino kainos šioje šalyje išaugo labiausiai, infliacijos lygis nebuvo toks aukštas, kaip kitose ES šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje ar Rumunijoje.
Paskutiniai du praėjusių metų mėnesiai suteikė šiek tiek vilties, nes infliacija visose Europos Sąjungos šalyse pradėjo mažėti. Ar ši tendencija išsilaikys ilgam, sužinosime tik ankstyvą pavasarį. Šių metų vasario 5 d. įsigaliojo energijos išteklių iš Rusijos embargas, kurio galutinio poveikio kol kas neįmanoma nuspėti. Kitas svarbus kriterijus bus vartotojų paklausos lygis, maisto produktų kainos ir verslo nuotaikos, kurios galiausiai atsispindės investicijose. Europos Komisijos prognozėmis, 2023 m. infliacija Europos rinkoje sumažės iki 7 proc., o kitais metais – iki 3 proc. Vidurio ir Rytų Europos šalyse šios vertės gali būti keliais procentiniais punktais didesnės. 
Dyzelino kainos augimas
2022 metais vidutinė dyzelino kaina Europoje (atskaičius muitus ir mokesčius) buvo 69,3 proc. didesnė, nei 2021 m. Prie viso to prisidėjo ir didelė energetinių prekių paklausa prieš prasidedant karui – dėl sparčiai atsigaunančios ekonomikos po pandemijos. Tačiau, priešingai nei baiminosi transporto ir logistikos rinkoje, nuo metų vidurio dyzelino kaina pradėjo mažėti, o tai iš karto atsispindėjo mažesniais tarifais už krovinių pervežimo kainas.
Birželio pabaigoje vidutinė dyzelino kaina pasiekė metinį maksimumą – 1302,98 Eur/1000 l, tačiau vėliau situacija pasaulinėje biržose ėmė nurimti. Dėl to paskutinį praėjusių metų ketvirtį kainos sistemingai mažėjo (mažėjimo tendenciją laikinai nutraukė mažėjimo tendenciją sutrikdė ankstesnis padidėjimas rugpjūčio mėn. ir rugsėjo pradžioje).
Vokietijoje užfiksuotos didžiausios dyzelino kainos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos vežėjai taip pat naudoja suskystintųjų gamtinių dujų varomąsias sistemas – ir jų kainos milžiniškai išaugo – šios šalies transporto padėtis 2022 m. buvo pavydėtinai gera. Dėl degalų kainų Vokietijos vežėjai tapo mažiau konkurencingi Europoje. Lietuvoje didžiausia dyzelino kaina buvo užfiksuota birželio mėnesį. Tačiau, 2022 metų ketvirto ketvirčio kaina pradėjo mažėti, o tai iš karto atsispindėjo mažesniais krovinių vežimo kainomis.
Kuro ir krovinių kainų sąsaja
Dyzelino ir krovinių vežimo kainos yra tiesiogiai susijusios. Dėl Rusijos agresijos prasidėjusi energetikos krizė beveik tuo pačiu metu pasireiškė krovinių vežimo kainų padidėjimu. Reaguodama į maždaug dviem savaitėmis anksčiau prasidėjusį dyzelino kainų mažėjimą, krovinių vežimo kainų augimo tendencija sustojo 2022 m. liepos mėn. pabaigoje. Ekspertai mažesnes degalų kainas sieja su pirmaisiais ryškesniais ekonominio nuosmukio Europoje, ypač Vokietijoje, didėjančios infliacijos ir energetikos krizės padarinių, požymiais (Vokietijos ekonomika buvo priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių).
OPEC+ šalių sprendimas sumažinti naftos gavybą maždaug 2 mln. barelių per dieną (nuo 2022 m. spalio mėn.) iš karto sukėlė pasaulio akcijų rinkų reakciją ir naftos kainų – o kartu ir dyzelino – kilimą. Tačiau krovinių vežimo kainos šį kartą pakilo nedaug, o tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais ėmė nuosekliai mažėti. Padėtis degalų rinkoje taip pat greitai stabilizavosi, o dyzelino kainos nuolat mažėjo iki metų pabaigos.
Vis dėlto, vertinant 2022 metus, sunku nepastebėti stipraus ryšio tarp energetikos žaliavų kainų su krovinių vežimo kainomis. Dar niekada šis ryšys nebuvo toks stiprus. Kokia to priežastis?
Dyzelino ir krovinių vežimo kainos yra susijusios dėl išlaidų struktūros pokyčių krovinių vežimo įmonėse. Iki šiol išlaidos buvo padalintos beveik lygiai į tris grupes:
- transporto priemonių parko išlaikymo išlaidos,
- personalo išlaidos,
- degalų išlaidos.
Energetikos krizė pakeitė šią sistemą: degalų įsigijimo išlaidos dabar sudaro didesnę išlaidų dalį. Apskaičiuota, kad dabar vidutiniškai sudaro 40-50 proc. krovinių vežimo išlaidų.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį rinka nereagavo taip stipriai į naftos kainų augimą, nes pasirodė stipresnė kita tendencija – ekonomikos nuosmukis Europoje. Pramonės gamybos nuosmukis lėmė mažesnė pajėgumų paklausa. Taigi sumažėjo krovinių vežimo tarifai nepaisant tradicinio lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykstančio vartotojų antplūdžio.
Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti Žurnalo transporto vadovams numeryje. Spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą.
