ES transporto infrastruktūrai siūloma 51,5 mlrd. Eur

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą CEF transporto biudžetas 2028–2034 m. siektų 51,5 mlrd. Eur. Dabartiniam 2021–2027 m. laikotarpiui skirta 25,8 mlrd. Eur, todėl patvirtinus pasiūlymą finansavimas išaugtų beveik dvigubai.

Planas yra platesnio ES daugiamečio biudžeto projekto dalis. Derybos dėl būsimos finansinės programos dar nebaigtos.

TEN-T turėtų sujungti 27 nacionalinius tinklus

Transporto infrastruktūros ateitis aptarta rugsėjo 28 d. – spalio 1 d. Briuselyje vykusioje konferencijoje „Connecting Europe Days“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad vienas svarbiausių tikslų – nacionalinius transporto tinklus sujungti į vientisą Europos sistemą.

Pasiūlėme daugiau nei 50 mlrd. eurų pagal programą Connecting Europe. Turime aiškų planą – 27 nacionalinius tinklus privalome paversti viena tikra Europos transporto sistema, – sakė Ursula von der Leyen.

Komisijos pirmininkės pateiktais vertinimais, iki 2050 m. užbaigus TEN-T tinklą, ES BVP galėtų padidėti 2,4 proc., arba maždaug 467 mlrd. Eur.

TEN-T apima svarbiausius Europos kelių ir geležinkelių maršrutus, uostus, vidaus vandenų kelius, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir miestų transporto mazgus. Krovinių vežėjams ypač aktualūs projektai, kuriais būtų šalinamos pralaidumo kliūtys ir įrengiamos trūkstamos tarpvalstybinės jungtys.

Kariniam mobilumui – apie 17,7 mlrd. Eur

Vienas ryškiausių planuojamų pokyčių – gerokai didesnis dėmesys kariniam mobilumui.

Iš siūlomų 51,5 mlrd. Eur transporto infrastruktūrai maždaug 17,7 mlrd. Eur būtų skirta šiai sričiai. Tai reikštų daugkartinį finansavimo augimą, palyginti su dabartiniu etapu.

Investicijos būtų skirtos ne vien kariniams objektams. Didelė dalis projektų būtų dvejopos paskirties: jie gerintų kasdienio civilinio transporto sąlygas ir kartu sudarytų galimybę greitai perkelti sunkiąją karinę techniką.

Tarp galimų darbų – tiltų rekonstrukcija ir jų keliamosios galios didinimas, tunelių pritaikymas, geležinkelių linijų, terminalų ir pasienio kontrolės punktų atnaujinimas. Taip pat būtų gerinamos uostų jungtys su kelių ir geležinkelių tinklais.

Dvejopos paskirties infrastruktūra turėtų padidinti Europos transporto tinklo ir kritinės infrastruktūros atsparumą.

Transporto infrastruktūra – ir saugumo klausimas

Konferencijoje už tvarų transportą ir turizmą atsakingas ES komisaras Apostolos Tzitzikostas pabrėžė, kad patikima infrastruktūra tampa neatsiejama Europos saugumo politikos dalimi.

Negalėsime apginti Europos, jei negebėsime greitai persikelti iš vieno jos krašto į kitą. Saugumas reiškia ir transporto tinklą be trūkstamų jungčių bei pralaidumo kliūčių, – teigė Apostolos Tzitzikostas.

Karinės logistikos mastą konferencijoje iliustravo už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras Andrius Kubilius. Buvo nurodyta, kad vienos brigados perkėlimui sausuma gali prireikti iki 5 tūkst. transporto priemonių, o 100 tūkst. karių pervežimas sudarytų maždaug 240 kilometrų ilgio koloną.

Kariniai reikalavimai infrastruktūrai gali būti gerokai griežtesni nei įprasto civilinio transporto poreikiai. NATO generolas leitenantas Kai Rohrschneider atkreipė dėmesį į tiltų keliamosios galios ir tunelių parametrų svarbą.

Didesnis dėmesys tarpvalstybiniams projektams

Vežėjams aktualiausia tai, kad būsimas finansavimas dar labiau būtų orientuotas į tarpvalstybinę infrastruktūrą.

Jau dabar CEF yra pagrindinė ES priemonė TEN-T tinklui finansuoti. Kitame etape lėšos turėtų būti skiriamos valstybių narių jungtims gerinti, trūkstamoms grandims užpildyti ir vientisesniam Europos transporto tinklui kurti.

Kelių transporto sektoriui tai galėtų reikšti investicijas ne tik į kelius, bet ir į tiltus, tunelius, intermodalinius terminalus, jungtis su uostais bei infrastruktūrą, padedančią sklandžiau kirsti sienas.

Vienas iš svarbiausių dvejopos paskirties projektų kriterijų turėtų būti jų tarptautinis mastas. Tzitzikostas pabrėžė, kad karinį mobilumą stiprinantys projektai neturėtų apsiriboti viena valstybe. Jie turėtų apimti kelias šalis ir sudaryti vientisus transporto koridorius.

Komisaras šią viziją apibūdino kaip savotišką „karinį Šengeną“ – sistemą, kuri palengvintų greitą technikos ir personalo judėjimą tarp ES valstybių.

Kol kas tai tik pasiūlymas

Nors Komisijos projekte numatyta 51,5 mlrd. Eur, tai dar nėra galutinai patvirtintas transporto biudžetas. Daugiametė finansinė programa 2028–2034 m. tebėra derinama. Galutinė „CEF Transport“ finansavimo suma priklausys nuo ES institucijų ir valstybių narių susitarimo.

Tik pasibaigus deryboms paaiškės, kiek lėšų po 2027 m. iš tiesų bus skirta TEN-T tinklui, tarpvalstybinėms jungtims ir dvejopos paskirties infrastruktūrai.

Vis dėlto pats pasiūlymo mastas transporto sektoriui yra svarbus signalas. Naujuoju finansavimo laikotarpiu infrastruktūra būtų vertinama ne tik pagal pralaidumą, konkurencingumą ar dekarbonizaciją. Vis daugiau dėmesio būtų skiriama tiekimo grandinių atsparumui ir galimybei greitai perkelti žmones bei techniką tarp ES valstybių.