Kol viešosios institucijos ieško ilgalaikių sprendimų, dalis pramonės imasi iniciatyvos savarankiškai. Vienas naujausių pavyzdžių – Švedija, kur „Drivers First“ ir „TruckTrust“ paskelbė apie strateginę partnerystę, siekdamos pagerinti profesionalių vairuotojų prieigą prie saugių parkavimo vietų, sanitarinės infrastruktūros ir skaitmeninių paslaugų.
Transporto įmonės visoje Europoje vis dažniau akcentuoja, kad vairuotojų trūkumas susijęs ne vien su atlygiu. Ilgos eilės prie sandėlių, ribota prieiga prie tualetų ir dušų, neapšviestos ar nesaugomos aikštelės, nuolatinė krovinių vagysčių rizika – tai veiksniai, kurie mažina profesijos patrauklumą.
Pramonės tyrimai rodo, kad jauni darbuotojai vengia tarptautinių reisų būtent dėl gyvenimo kelyje sąlygų. Formaliai vairuotojai privalo laikytis griežtų poilsio reikalavimų, tačiau realybėje neretai neturi kur saugiai ir oriai tą poilsį praleisti.
„Iš vairuotojų tikimasi laikytis vis griežtesnių taisyklių, tačiau realios sąlygos vietoje dažnai to neleidžia“, – teigia „Drivers First“ atstovas Gustav Jacobsson, pabrėždamas, kad problema yra sisteminė, o ne pavienė.
Saugus parkavimas – tiekimo grandinės klausimas
Saugaus parkavimo trūkumas šiandien aptariamas jau ne tik kaip socialinė, bet ir kaip ekonominė problema. Logistikos ir draudimo sektoriaus vertinimu, krovinių vagystės Europoje kasmet sukelia apie 8 mlrd. eurų nuostolių.
Kai kuriuose Vakarų Europos regionuose vagysčių rizika jau tapo planavimo ir kainodaros veiksniu: maršrutai koreguojami pagal saugias aikšteles, o draudimo įmokos priklauso nuo sustojimo vietų.
„Saugus parkavimas nėra komforto klausimas. Tai būtina sąlyga pristatymų patikimumui, eismo saugai ir konkurencingumui“, – pažymi „TruckTrust“ atstovas Björn Paulsson.
Privatus sektorius užpildo spragas
Lėtai judant viešosios infrastruktūros projektams, iniciatyvą perima privatus sektorius.
Skaitmeninės platformos, tokios kaip „Bosch Secure Truck Parking“, leidžia vairuotojams rezervuoti saugias stovėjimo vietas, pateikia informaciją apie apsaugą, užimtumą ir vairuotojų patogumus. Panašiai veikia ir išankstinės rezervacijos sprendimai, leidžiantys planuoti sustojimus pagrindiniuose Europos transporto koridoriuose.
Tuo pat metu privatūs operatoriai investuoja į fizinę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Ispanijoje „Andamur“ plėtoja saugomas aikšteles su kontroliuojamu patekimu, stebėjimo sistemomis ir baziniais patogumais. Šios investicijos finansuojamos rinkos principais ir kai kuriais atvejais viršija netoliese esančių viešųjų poilsio zonų saugumo standartus.
Švedija – vietos iniciatyvų pavyzdys
Konkrečiu atveju Švedijos Karlstado mieste transporto bendrovė LBC-Frakt atidarė naują vairuotojų patalpą su tualetais, dušais ir saugia poilsio zona. Iniciatyva atsirado reaguojant į augantį viešųjų poilsio vietų trūkumą ir esamų objektų uždarymą.
Švedijos transporto įmonių vadovas Oscar Hyléen atidarymo metu pripažino, kad valstybės infrastruktūros plėtra atsilieka nuo poreikio, o rinka priversta įsitraukti.
„LBC Frakt“ projektas nėra sisteminis sprendimas visai šaliai, tačiau jis rodo tendenciją: operatoriai investuoja ne tik į parkus, bet ir į socialinę bei saugos infrastruktūrą, siekdami išlaikyti darbuotojus ir sumažinti operacinę riziką.
LBC-Frakt
Diskusija apie saugų parkavimą ir vairuotojų sąlygas tampa platesnio strateginio klausimo dalimi. Jei reguliavimas griežtėja, bet infrastruktūra nespėja, atsiranda struktūrinė įtampa.
Vežėjai perspėja, kad ilgainiui tai gali didinti vairuotojų trūkumą, skatinti krovinių vagystes, kelti draudimo ir veiklos kaštus ir silpninti tiekimo grandinių stabilumą.
Kol kas atsaką daugiausia formuoja rinka. Tačiau jei viešasis sektorius nepaspartins investicijų į saugią ir standartizuotą infrastruktūrą, saugus parkavimas Europoje gali likti ne sisteminiu sprendimu, o brangia privačia paslauga – prieinama tik tiems, kurie gali už ją susimokėti.
