Ataskaitoje nurodoma, kad visoje Europos Sąjungoje oficialiai sertifikuotų saugių vietų yra tik 4 943, nors realus poreikis siekia apie 395 tūkstančius. Tai reiškia, kad trūksta beveik 390 tūkstančių vietų, o šis deficitas ateityje tik didės, nes krovininių srautų apimtys nuolat plečiasi. Trūkumas yra ypač juntamas pagrindiniuose krovinių koridoriuose, ypač Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Ispanijoje, kurie yra vieni intensyviausių logistikos centrų Europoje.
Vagysčių grėsmė išlieka viena ryškiausių problemų
Saugumo situacija kelia rimtą nerimą. Europos Komisijos duomenys rodo, kad net 85 procentai vežėjų yra patyrę vagystes ar vandalizmą, kai jų transporto priemonės buvo paliktos neapsaugotose aikštelėse. Net ir sertifikuotose vietose incidentų lygis išlieka aukštas – apie 41 procentą.
Vairuotojai dažnai susiduria su kuro vagystėmis, įsilaužimais į krovinines patalpas ir net nelegalių migrantų bandymais patekti į puspriekabes. Ši situacija tiesiogiai mažina profesijos patrauklumą, o ypač atgraso moteris, kurios sudaro vos šešis procentus visos vairuotojų darbo jėgos.
TEN-T reglamentas nustato griežtus reikalavimus
Atnaujintuose TEN-T tinklo reikalavimuose valstybėms narėms numatyta aiški užduotis: iki 2040 m. pabaigos įrengti sertifikuotas saugias stovėjimo aikšteles kas 150 kilometrų tiek pagrindiniame, tiek išplėstiniame Europos transporto koridorių tinkle. Naujos arba modernizuojamos aikštelės turi būti įrengtos pačiame tinkle arba ne toliau kaip trijų kilometrų atstumu nuo artimiausio išvažiavimo.
Tačiau Europos Komisija pažymi, kad dabartiniai tempai yra pernelyg lėti. Iš 49 vykdomų ES remiamų projektų tikimasi sulaukti apie 4 600 naujų saugių vietų, tačiau tai nepadengs esamos spragos net dviem procentais.
Didelės kainos ir nefunkcionalios skaitmeninės sistemos
Vienas didžiausių barjerų saugių stovėjimo vietų plėtrai yra jų kaina. Nakvynė gerai apsaugotose aikštelėse kainuoja nuo 15 iki 35 eurų, todėl dalis transporto įmonių vis dar vengia padengti tokias išlaidas. Vairuotojai neretai renkasi neapsaugotus, tačiau nemokamus poilsio taškus, taip padidindami riziką tiek sau, tiek kroviniui.
Kita problema – fragmentuotos skaitmeninės sistemos. Daugiau nei pusė įmonių teigia nesinaudojančios stovėjimo vietų rezervavimo platformomis dėl nepatikimų duomenų ir skirtingų, tarpusavyje nesuderintų informacinių sistemų. Tik maždaug ketvirtadalis operatorių mano, kad šiandien prieinama informacija apie stovėjimo vietų užimtumą yra pakankamai tiksli. Dėl šios priežasties Komisija siūlo kurti visoje ES veikiančią realaus laiko platformą, kuri supaprastintų maršrutų planavimą ir užtikrintų vairuotojams galimybę lengviau laikytis poilsio reikalavimų.
Galimos ateities reformos
Komisija neatmeta galimybės ateityje peržiūrėti taisykles, susijusias su kassavaitiniu poilsiu kabinoje. Viena nagrinėjamų alternatyvų – leisti vairuotojams ilsėtis kabinoje, jeigu sunkvežimis yra pastatytas aukštos kokybės, sertifikuotose aikštelėse. Tai būtų potencialus Mobilumo paketo taisyklių sušvelninimas ir kompromisinis sprendimas tarp saugumo ir realių vairuotojų bei įmonių poreikių.
Be to, svarstoma įvesti tarpinio lygio sertifikavimo standartus, kad esamų aikštelių atnaujinimas vyktų greičiau. Taip pat ketinama griežčiau reglamentuoti infrastruktūrą, pritaikytą moterims vairuotojoms, ir pagerinti stovėjimo zonų ženklinimą bei matomumą, kad informacija vairuotojams būtų aiškesnė.
Vien finansavimo neužteks
Komisija pabrėžia, kad vien ES finansinių instrumentų nepakaks užpildyti gilioms infrastruktūros spragoms. Valstybės narės turi aktyviai dalyvauti planavime, investuoti nacionalinius resursus, skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes ir kuo greičiau modernizuoti esamas poilsio zonas.
EK išvada yra aiški: jei nebus sisteminio ir koordinuoto veikimo, saugių sunkvežimių stovėjimo vietų krizė tik gilės, o jos pasekmės stipriai jausis tiek logistikos sektoriuje, tiek visoje Europos ekonomikoje.
