Mirko Pahl, „Boston Consulting Group“ Berlyno biuro partneris ir direktorius teigia, kad logistikos srityje vyksta esminės permainos, kurias daugiausia lemia skaitmeninimas ir automatizavimas. Šią transformaciją skatina eksponentinis elektroninės prekybos augimas, kuris, kaip prognozuojama, 2021-2025 m. augs 10 proc. per metus. Toks internetinio apsipirkimo šuolis ne tik keičia vartotojų elgseną, bet ir visą tiekimo grandinę – nuo sandėliavimo ir atsargų valdymo, iki pristatymo ir klientų aptarnavimo. Pažangių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), daiktų internetas (DI) ir robotika, integravimas į logistikos operacijas yra ne tik patobulinimas – tai tampa būtinybe.
Šios technologijos racionalizuoja sudėtingus logistikos procesus, suteikia galimybę stebėti ir analizuoti realiuoju laiku ir gerokai padidina veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, vis dažniau naudojant automatizavimą sandėliuose, keičiasi prekių saugojimo, rūšiavimo ir transportavimo būdai, todėl procesas tampa greitesnis, tikslesnis ir ekonomiškesnis.
Be to, skaitmeninimas logistikoje susijęs ne tik su veiklos efektyvumu, bet ir su operatyvesnės ir į klientus orientuotos tiekimo grandinės kūrimu. Pažangi duomenų analizė ir dirbtinis intelektas leidžia logistikos įmonėms numatyti vartotojų tendencijas, optimizuoti maršrutus ir efektyviau valdyti išteklius. Tokio lygio logistikos valdymo ištobulinimas leidžia teikti asmeniškesnes ir laiku teikiamas paslaugas, didinti klientų pasitenkinimą ir lojalumą. Logistikos sektoriui toliau vystantis, skaitmeninimo ir automatizavimo vaidmuo tik didės ir suteiks begalę galimybių inovacijoms.
Priklausomybė nuo Kinijos mažėja
Kinijos prekių eksporto augimas buvo mažesnis nei tikėtasi – rugpjūtį per metus sumažėjo 8,8 proc. ir tai buvo jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai eksporto augimo tempai yra neigiami. Tai rodo, kad Kinijos gamybos sektorius susiduria su sunkumais, nepaisant šalies pastangų remti ekonominę veiklą per prekių eksportą karantino metu, teigia Frank Van Tongeren, EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato Analizės, duomenų ir modeliavimo padalinio vadovas..
Mirko Pahl pažymi, kad palaipsniui Europos ir JAV gamintojai nustoja priklausyti nuo Kinijos, o tai lemia didelius pasaulinių tiekimo grandinių pokyčius.
Nors priklausomybė nuo Kinijos mažėja, dėl svarbaus vaidmens pasaulinėje logistikoje, didelės vidaus rinkos, sparčiai augant elektroninės prekybos paklausai ši šalis ir toliau išlieka svarbia pasaulinės logistikos srities veikėja. Besikeičianti santykių su Kinija dinamika yra labai svarbi logistikos bendrovėms, ypač strateginio planavimo ir investicijų į infrastruktūrą bei technologijas kontekste.
Forume kalbėję ekspertai teigia, kad vis labiau ryškėja „near-shoring” – tendencijos, kai gamybai pasitelkiamos greta realizacijos esančios gamyklos: dėl tiekimo grandinės sutrikimų ir geopolitinio neapibrėžtumo vis dažniau gamyba iš Azijos perkeliama į Rytų Europą ir Šiaurės Afriką, o tai iš esmės keičia logistikos maršrutus.
Žaliosios energetikos pikas
Atsinaujinančios energetikos srityje ne tik sparčiai diegiamos inovacijos, bet ir vyksta reikšmingas perėjimas prie ekonominio efektyvumo.
„Esminis šios transformacijos aspektas – siekis, kad švarios energijos technologijos taptų ir prieinamesnės, ir efektyvesnės, o šis tikslas tampa vis labiau pasiekiamas. Tikimasi, kad iki 2050 m. maždaug 35 proc. išmetamo CO2 kiekio bus sumažinta naudojant rinkoje jau esančias technologijas, todėl akivaizdu, kad esami žaliosios energetikos sprendimai turi tiesioginį poveikį“, – sako Timur Gül, Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis energetinių technologijų vadovas.
Numatoma, kad dar 46 proc. išmetamųjų teršalų sumažės dėl šiuo metu plėtojamų technologijų, todėl T. Gül pabrėžia, kad šioje srityje vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs. Šis dvejopas dėmesys dabartinių technologijų panaudojimui ir naujų technologijų kūrimui yra labai svarbus siekiant paspartinti perėjimą prie tvarios energetikos ateities.
Jis prognozuoja, kad iki 2030 m. elektromobilių pardavimai išaugs iki 40 mln. vienetų per metus ir vienas iš penkių įsigyjamų naujų automobilių bus elektrinis. Taip pat tikimasi, kad iki tų pačių metų dėl dabartinių politinių nuostatų bus pasiektas visų iškastinio kuro rūšių naudojimo pikas. Planuojama, kad iki 2030 m. iškastinio kuro dalis sumažės nuo 80 proc iki 73 proc.
Prognozės Baltijos šalims
Kalbėdamas apie prognozes Baltijos šalims, M. Pahl sako, kad Baltijos regione tikimasi teigiamos BVP augimo tendencijos, skatinančios krovinių vežimo paklausą.
Taip pat skaitykite: Europos kelių transporto sąstingis – kada situacija pagerės?
Siekiant didinti konkurencingumą, rekomenduojama investuoti į skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir M2M (angl. Machine-to-Machine) ryšį.
Ekspertas, pastebi, kad regionas turėtų sutelkti dėmesį į fizinį ir skaitmeninį intermodalinį susisiekimą ir pasinaudoti tokiais projektais, kaip „Rail Baltica”, siekiant strateginio suderinimo ir naudos gavimo.
