Svarbiausia trumpai
- Liepos pabaigoje „DHL Freight“ ir „Kühne+Nagel“ informavo apie kelių ir geležinkelių vėlavimus Madride, Bordo apylinkėse ir kai kuriose Pietų Prancūzijos vietovėse.
- Iš pradžių apie tiesioginius sutrikimus Ispanijos uostuose nepranešta – didžiausias iššūkis kilo šalies viduje: regioniniuose maršrutuose ir privažiavimuose.
- Labiausiai pažeidžiamos tos grandinės, kurios remiasi specializuotais tiekėjais, dirba su mažomis atsargomis ir turi labai siaurus pristatymo „langus“.
- Sutrikimai dažnai tęsiasi ir po to, kai keliai oficialiai vėl atidaromi.
- Rizikų valdymo bendrovės „Sphera“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje užfiksuota daugiau nei 30 su gaisrais susijusių tiekėjų pristatymo sutrikimų.
Didžiausia grėsmė – ne magistralėje
Liepos pabaigoje Prancūzijoje ir Ispanijoje kilę dideli gaisrai privertė laikinai stabdyti eismą keliuose ir geležinkeliuose. „DHL Freight“ klientus perspėjo apie galimus paėmimo ir pristatymo vėlavimus Madrido bei Bordo regionuose. Apie trikdžius kelių ir geležinkelių tinkle Ispanijoje ir pietvakarių Prancūzijoje tuo metu pranešė ir „Kühne+Nagel“. Tuo pačiu laikotarpiu nebuvo žinoma apie tiesioginius apribojimus, kurie paveiktų Ispanijos uostus.
Vis dėlto didžiausios problemos dažnai kyla ne pagrindiniuose koridoriuose. Net jei autostrada jau pravažiuojama, krovinys gali nejudėti dėl kitų priežasčių: tiekėjas evakuacijos metu sustabdė gamybą, sandėlis tapo neprieinamas, o regioninis vežėjas negali sukomplektuoti pamainų ar išleisti transporto į reisus.
Tuomet rizika persikelia nuo klausimo „kiek užtruks kelionė“ prie to, ar apskritai veikia visa grandinė.
Gamybos sustojimai dažnai paaiškėja tik vėliau
Dalis pasekmių išryškėja ne gaisrų įkarštyje, o po jų. Gamykla kurį laiką dar gali dirbti naudodama turimas atsargas, tačiau pritrūkus konkrečių komponentų gamyba ima strigti – kartais tik po kelių dienų.
Didžiausia rizika kyla tada, kai detalės gaunamos iš vos kelių gamintojų arba gaminamos pagal individualius užsakovo reikalavimus. Tokiais atvejais greitai pakeisti tiekėją beveik neįmanoma.
Tai ypač aktualu aviacijos pramonei, elektronikos gamybai, medicinos technologijoms ir mechaninei inžinerijai. Pavyzdžiui, Bordo regione veikia nemažai aukštųjų technologijų ir aviacijos įmonių, kurių rezultatai tiesiogiai priklauso nuo specializuotų tiekėjų ir tiksliai suderintų transporto srautų.
Silpnoji vieta dažnai yra „už“ tiesioginių tiekėjų
„Sphera“ atkreipia dėmesį, kad didelė dalis operacinių problemų prasideda antrame ar trečiame tiekimo grandinės lygyje. Su tiesioginiais partneriais įmonės paprastai turi aiškų vaizdą, tačiau apie tolesnius tiekėjus, sandėlius ar logistikos paslaugų teikėjus grandinės pradžioje skaidrumo gerokai mažiau.
Dėl to gaisras gali sustabdyti įmonės veiklą, apie kurią galutinis užsakovas net nežino. Jei sustoja bendras detalių gamintojas, pakuočių specialistas ar transporto paslaugų teikėjas, vienu metu nukenčia kelios tiekimo grandinės.
„Sphera“ teigimu, per trejų metų laikotarpį Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje identifikuota daugiau nei 30 su gaisrais susijusių atvejų, kai tiekėjų pristatymai tapo „butelio kakleliu“. Pagrindinė žinutė paprasta: poveikis retai apsiriboja vien tiesiogiai nukentėjusiu regionu.
Praleistas „langas“ paverčia valandas dienomis
Dalinių krovinių, ekspreso ir siuntų tinkluose vienas pavėlavęs vilkikas gali išbalansuoti visą grandinę. Jei magistralinis reisas atvyksta į terminalą po nustatyto priėmimo termino, siunta nespėja į planuotą jungtį – ir kelių valandų vėlavimas greitai virsta papildoma diena.
Panašus principas galioja ir jūrų bei oro transporte. Net jei uostas ar oro uostas dirba įprastai, krovinys gali praleisti rezervuotą išvykimą, jeigu nepavyksta priešvežis arba konteineriai laiku nepasiekia terminalo.
„Kühne+Nagel“ liepos pabaigoje įspėjo, kad gaisrai Pietų Prancūzijoje gali paveikti srautus Marselio, Liono ir Fos-sur-Mer apylinkėse – o tai didina riziką jungtims į vieną svarbiausių Prancūzijos uostų ir pramonės telkinių.
Papildomos išlaidos: perplanavimas ir „avarijos režimas“
Siuntėjams ir logistikos įmonėms pasekmės nesibaigia vien vėluojančiais pristatymais. Tenka perbraižyti maršrutus, iš naujo rezervuoti laiko langus, o kartais – skubiai organizuoti atsarginius automobilius ar specialius reisus.
Kas dažniausiai brangina situaciją:
- ilgesni apvažiavimai ir didesnės degalų sąnaudos,
- prastovos terminaluose, sandėliuose ir logistikos mazguose,
- skubūs sprendimai – ekspresas ar oro transportas kritiniams komponentams,
- papildomas sandėliavimas, siekiant apsaugoti pažeidžiamas grandines,
- sutartinės baudos ar gamybos nuostoliai dėl vėluojančių pristatymų.
Ar šias išlaidas galima perkelti užsakovui, priklauso nuo transporto sutarčių, force majeure nuostatų ir konkrečios sutrikimo priežasties.
Mada, prekyba ir atsarginės dalys – ypač jautrios laikui
„Sphera“ teigia, kad sutrikimų jau matyta drabužių paskirstyme vasaros išpardavimų metu. Mados sektoriuje pristatymo langas labai trumpas: sezono prekėms vėluojant pasiekti parduotuves, jų vertė krenta itin greitai.
Atsarginių dalių logistika taip pat itin jautri. Sustojus įrenginiui ar gamybos linijai, net kelių valandų vėlavimas dėl kritinės detalės gali reikšti dideles prastovų sąnaudas.
O maisto logistikoje papildomą riziką sukuria trumpas galiojimo laikas ir šaltosios grandinės reikalavimai. Apvažiavimai ir ilgesnis laukimas didina kaštus bei tikimybę nebetilpti į pristatymo langus ar neatitikti temperatūros režimo.
Kodėl poveikis tęsiasi ilgiau nei patys gaisrai
Net ir atnaujinus eismą keliuose bei geležinkeliuose, logistikos tinklai į ritmą negrįžta per vieną naktį. Transporto priemonės atsiduria alternatyviuose maršrutuose, vairuotojų darbo laikas nebesutampa su planais, o sandėliai dar ilgai tvarkosi su susikaupusiais kiekiais.
Tiekėjams reikia laiko įvertinti žalą, iš naujo paleisti įrangą ar kompensuoti trūkstamus darbuotojus. Tuo pat metu daugybė įmonių konkuruoja dėl tos pačios alternatyvios transporto talpos.
Todėl esminis klausimas – ne vien ar kelias vėl atidarytas. Svarbu, ar yra žaliavų, ar tiekėjai gamina, ar veikia perkrovimo taškai ir ar apylankų maršrutai turi pakankamai pralaidumo.
