AdobeStock

Sutartinės logistikos rinka augs, bet vien kainos nepakaks

Vidutinis skaitymo laikas 10 minutės

Pasaulinės sutartinės logistikos rinkos vertė iki 2030 m. gali pasiekti 372,6 mlrd. Eur, o vidutinis metinis augimas siekti apie 4 proc. Vis daugiau gamintojų ir prekybos įmonių logistikos operacijas patiki išorės partneriams, tačiau keičiasi jų reikalavimai. Vien konkurencingos kainos nebepakanka – vis svarbesni tampa automatizavimas, technologinės galimybės, lankstumas ir gebėjimas užtikrinti tiekimo grandinių atsparumą.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Svarbiausia trumpai:

  • „Transport Intelligence“ prognozuoja, kad pasaulinė sutartinės logistikos rinka iki 2030 m. pasieks apie 372,6 mlrd. Eur.
  • Sparčiausias augimas numatomas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – vidutiniškai 6,6 proc. per metus. Europoje prognozuojamas 1,8 proc. augimas.
  • 90 proc. „Third-Party Logistics Study“ apklaustų klientų technologines operatorių galimybes laiko svarbiu pasirinkimo kriterijumi.
  • „Miebach“ tyrimo duomenimis, 60 proc. apklaustų įmonių transporto veiklą jau visiškai perdavė išorės partneriams.
  • Automatizavimas, pridėtinės vertės paslaugos ir strateginė partnerystė tampa svarbiais konkurenciniais veiksniais.

Naujausiais rinkos tyrimų bendrovės „Transport Intelligence“ (Ti) duomenimis, pasaulinės sutartinės logistikos rinkos vertė 2025 m. siekė 305,95 mlrd. Eur. Per metus ji padidėjo 4,4 proc. – tai sparčiausias metinis augimas nuo 2021 m. 2026 m. sektoriaus pajamos turėtų pasiekti 318,58 mlrd. Eur, arba būti 4,1 proc. didesnės nei ankstesniais metais.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. rinka išaugs iki maždaug 372,6 mlrd. Eur, o vidutinis metinis augimo tempas (CAGR) 2025–2030 m. sieks apie 4 proc.

Tačiau skirtinguose regionuose augimas bus nevienodas. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione prognozuojamas vidutinis 6,6 proc. metinis augimas. Šiaurės Amerikoje jis turėtų siekti 2,6 proc., o Europoje – 1,8 proc. Europoje, kaip brandžioje rinkoje, vis svarbesni taps veiklos efektyvumas, pelningumo išsaugojimas, automatizavimas ir papildomų paslaugų plėtra.

Sutartinės logistikos augimo prognozės tapo nuosaikesnės

Nors pasaulinės sutartinės logistikos rinkos perspektyvos išlieka teigiamos, naujausios prognozės yra šiek tiek atsargesnės nei ankstesnės.

2025 m. gruodį „Transport Intelligence“ prognozavo, kad 2026 m. rinkos vertė pasieks apie 320 mlrd. Eur, o 2025–2029 m. vidutinis metinis augimas sudarys 4,2 proc. Dabartinė 2026 m. prognozė sumažinta iki 318,58 mlrd. Eur.

Augimo tempas taip pat lėtesnis nei 2020–2024 m., kai vidutinis metinis rinkos augimas siekė 4,6 proc. Tokį prognozių koregavimą lemia sudėtingesnė makroekonominė aplinka, geopolitinės įtampos, aukštos energijos kainos ir tarptautinės prekybos sutrikimai.

Pasaulio prekybos organizacijos vertinimu, 2026 m. pasaulinės prekybos prekėmis augimas gali sulėtėti iki 1,9 proc., o nepalankiu scenarijumi – iki 1,4 proc. Palyginimui, 2025 m. jis siekė 4,6 proc. Lėtesnis augimas prognozuojamas ir elektroninės prekybos logistikos sektoriuje.

E. prekybos logistikos vidutinis metinis augimas 2026–2030 m. turėtų siekti apie 6,09 proc., nors 2022–2025 m. viršijo 13,3 proc.

Panašią tendenciją rodo ir elektroninės prekybos pajamų prognozės. „ECDB“ duomenimis, pasaulinės B2C elektroninės prekybos vidutinis metinis augimas 2025–2030 m. gali siekti apie 8 proc., palyginti su 14 proc. 2017–2024 m.

Vis dėlto lėtesnis augimas nebūtinai reiškia struktūrines sutartinės logistikos sektoriaus problemas. Rinka toliau plečiasi, tačiau konkurencija ir reikalavimai paslaugų kokybei didėja.

Sandėliavimas ir papildomos paslaugos tampa vis svarbesni

Keičiasi ne tik sutartinės logistikos rinkos augimo tempas, bet ir teikiamų paslaugų struktūra. Ankstesniu „Transport Intelligence“ vertinimu, 2025 m. viduryje paskirstymo paslaugos sudarė apie 59 proc. rinkos vertės, o sandėliavimui ir susijusioms paslaugoms teko 41 proc.

Naujausiame segmentų vertinime sandėliavimui priskiriama apie 36 proc., o pridėtinės vertės paslaugoms – maždaug 9 proc. rinkos vertės. Kartu šios dvi veiklos sudaro apie 44–45 proc. rinkos, o likusi dalis tenka paskirstymui.

Kadangi pateiktos klasifikacijos skiriasi, šių proporcijų nereikėtų laikyti tiesiogiai palyginamu rinkos dalių pokyčiu. Tačiau jos atskleidžia didelę sandėliavimo ir papildomų logistikos paslaugų reikšmę.

Ti analitikai išskiria tris svarbiausias tendencijas, kurios 2026 m. formuos konkurencinę aplinką. Pirmoji – tolesni įmonių susijungimai ir įsigijimai, leidžiantys plėsti veiklą naujose rinkose bei sektoriuose. Antroji – technologijų plėtra. Robotikos ir dirbtinio intelekto sprendimai vis dažniau pradedami taikyti kasdienėje logistikos veikloje, o ne tik bandomuosiuose projektuose.

Trečioji – augantis klientų poreikis turėti patikimus, lanksčius partnerius, galinčius prisitaikyti prie kintančių užsakymų apimčių ir sutarčių sąlygų.

„ID Logistics Polska“ vykdomasis direktorius Yannas Belgy teigia, kad net ir brandžiose Europos bei Šiaurės Amerikos rinkose sutartinės logistikos operatoriai turi galimybių augti sparčiau nei visas sektorius. Pasak jo, vienas svarbiausių augimo veiksnių yra gamintojų ir mažmenininkų sprendimas daugiau dėmesio skirti pagrindinei veiklai, o logistikos operacijas perduoti specializuotiems partneriams.

Y. Belgy pabrėžia, kad tiekimo grandinė vis dažniau tampa ne tik kasdienės veiklos dalimi, bet ir svarbiu konkurencingumo, verslo atsparumo bei klientų aptarnavimo veiksniu. Todėl didėja tokių paslaugų kaip užsakymų komplektavimas, produktų personalizavimas ir grąžinimų valdymas reikšmė.

Logistikos operatorius tampa strateginiu partneriu

Panašias tendencijas atskleidžia 2026 m. paskelbta 30-oji „Third-Party Logistics Study“ ataskaita, skirta trečiosios šalies logistikos (3PL) rinkai. Tyrime dalyvavo įvairių ekonomikos sektorių logistikos operatoriai ir jų klientai.

88 proc. logistikos paslaugų naudotojų santykius su operatoriais vertina kaip sėkmingus. Tiek pat respondentų mano, kad jų partneriai geba spręsti konkrečias problemas ir atsižvelgti į individualius verslo poreikius. Ankstesniame tyrime taip manė 69 proc. dalyvių.

Kita vertus, šiek tiek sumažėjo įmonių, planuojančių daugiau logistikos funkcijų perduoti išorės partneriams, dalis – nuo 87 iki 81 proc.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonės vis dažniau siekia ne vien paslaugų pirkimo, o ilgalaikės strateginės partnerystės. 81 proc. respondentų tokių santykių svarbą sieja su tiekimo grandinių sutrikimais ir didėjančiu jų sudėtingumu. Dar 76 proc. pabrėžia galimybę kartu mažinti sąnaudas, o 57 proc. – skaitmeninę transformaciją ir technologijų integraciją.

Net 90 proc. apklaustų klientų operatorių technologines galimybes laiko vienu svarbiausių jų pasirinkimo kriterijų. Tai rodo, kad technologinis pasirengimas tampa ne mažiau svarbus nei paslaugų kaina ar geografinė aprėptis.

Y. Belgy teigimu, klientams šiandien reikia partnerių, kurie suprastų jų verslą, galėtų greitai prisitaikyti prie pokyčių ir aktyviai prisidėtų prie ilgalaikių tikslų įgyvendinimo.

Jo vadovaujama „ID Logistics Polska“ siekia šį požiūrį taikyti praktiškai – glaudžiai bendradarbiauti su klientais, numatyti jų poreikius ir kurti sprendimus, didinančius tiekimo grandinių lankstumą bei efektyvumą.

Tiekimo grandinių sutrikimai keičia bendradarbiavimo modelį

2026 m. „Third-Party Logistics Study“ taip pat atskleidžia, kad ilgalaikė operatorių ir klientų partnerystė tampa ypač svarbi dėl tarptautinės prekybos pokyčių. Didėjantys muitai, kintanti prekybos politika ir tiekimo grandinių sutrikimai verčia įmones iš naujo vertinti gamybos, tiekimo ir paskirstymo strategijas.

Nepaisant šių iššūkių, logistikos operatoriai savo pasirengimą prisitaikyti vertina gana palankiai. 33 proc. operatorių visiškai pasitiki savo gebėjimu reaguoti į pokyčius, 28 proc. jaučiasi labai užtikrintai, o dar 33 proc. savo pasirengimą vertina kaip vidutinį.

Klientų grupėje 14 proc. respondentų teigia esantys visiškai pasirengę, o 38 proc. savo gebėjimą prisitaikyti vertina kaip aukštą. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad prekybos politikos pokyčiai operatoriams svarbūs ne tik dėl tiesioginio poveikio sąnaudoms.

Jie taip pat keičia tiekimo grandinių struktūrą ir didina poreikį greitai pertvarkyti logistikos procesus. Gebėjimas prisitaikyti prie tokių pokyčių tampa svarbiu kriterijumi sprendžiant dėl ilgalaikių sutarčių pratęsimo ar bendradarbiavimo plėtros.

Vis daugiau įmonių logistikos funkcijas perduoda išorės partneriams

Didelį logistikos funkcijų perdavimo mastą rodo ir 2026 m. viduryje paskelbtas tarptautinės konsultacijų bendrovės „Miebach“ tyrimas. Jame dalyvavo 362 įmonės: 198 logistikos paslaugų pirkėjai ir 164 operatoriai.

Tyrimo duomenimis, 60 proc. apklaustų įmonių transporto veiklą jau visiškai perdavė išorės partneriams, o 25 proc. taip pat elgiasi su sandėliavimu. Dar 12 proc. įmonių mato galimybių didinti transporto funkcijų perdavimą, o 21 proc. – sandėliavimo paslaugų pirkimą iš išorės.

Konkrečius būsimus projektus transporto srityje planuoja 34 proc. įmonių, sandėliavimo srityje – 57 proc., o užsakymų komplektavimo srityje – 46 proc. Tolesnio logistikos paslaugų perdavimo išorės partneriams augimo tikisi 65 proc. visų respondentų. Ankstesniame tyrime taip manė 63 proc., o 2020 m. – 58 proc.

Tačiau keičiasi sprendimų dėl paslaugų perdavimo motyvai. Lankstesnę sąnaudų struktūrą svarbiu veiksniu laiko 80 proc. respondentų, galimybę išvengti nuosavų investicijų – 79 proc., o susitelkimą į pagrindines kompetencijas – 77 proc. Dar 73 proc. apklaustųjų pabrėžia didesnį lankstumą, 68 proc. – galimybę naudotis operatorių pajėgumais, o 67 proc. – veiklos sinergiją.

Šie rezultatai rodo, kad sprendimai dėl logistikos funkcijų perdavimo vis rečiau grindžiami vien mažesnėmis sąnaudomis. Įmonėms svarbūs ir technologiniai sprendimai, automatizavimas, patikimumas bei galimybė greitai prisitaikyti prie paklausos pokyčių.

Panašias tendencijas išskiria ir „Gartner“ ekspertai. Jų duomenimis, kas trečias tiekimo grandinių vadovas tikisi, kad per artimiausius dvejus metus logistikos paslaugų perdavimui skiriami biudžetai padidės bent 10 proc.

Operatorių pasirinkimą vis labiau lemia ne tik siūlomų paslaugų spektras, bet ir technologinis pasirengimas bei automatizavimo mastas.

Pridėtinės vertės sandėliavimo paslaugos išlieka atsparios

Svarbią rinkos plėtros kryptį atskleidžia ir konsultacijų bendrovės „Armstrong & Associates“ (A&A) analizė. Joje išskiriamas VAWD (Value-Added Warehousing and Distribution) segmentas, apimantis pagal ilgalaikes sutartis teikiamas sandėliavimo, paskirstymo centrų valdymo ir pridėtinės vertės paslaugas.

A&A duomenimis, šis segmentas pastaraisiais metais išsiskyrė atsparumu rinkos svyravimams. 2023 m., kai logistikos paslaugų rinka lėtėjo, VAWD buvo vienintelis reikšmingas 3PL segmentas, išlaikęs teigiamą augimo tempą. 2025 m. šio segmento pajamos buvo 39,1 proc. didesnės nei 2019 m., o vien per 2025 m. padidėjo 4,7 proc.

A&A šiuos rezultatus sieja su augančiu sudėtingų sandėliavimo ir paskirstymo paslaugų poreikiu bei tuo, kad įmonės logistikos operatoriams perduoda vis daugiau veiklos funkcijų. Tai apima elektroninės prekybos užsakymų vykdymą, grąžinimų valdymą ir technologinių sprendimų diegimą.

VAWD segmento rezultatai rodo, kad papildomos logistikos paslaugos gali padėti operatoriams išlaikyti augimą net ir sulėtėjus platesnei rinkai. Tokias tendencijas stiprina dažni tiekimo grandinių sutrikimai, tarptautinės prekybos įtampos ir transporto maršrutų apribojimai.

Iki 2030 m. konkurenciją lems ne vien kaina

Skirtingų tyrimų rezultatai rodo bendrą kryptį: sutartinės logistikos rinka toliau augs, tačiau operatoriams teks prisitaikyti prie sudėtingesnių klientų poreikių. Brandžiose rinkose, ypač Europoje, svarbiausias konkurencinis pranašumas vis dažniau bus susijęs ne su geografine plėtra ar didesniais krovinių srautais, o su veiklos efektyvumu ir gebėjimu teikti daugiau pridėtinės vertės paslaugų.

Automatizavimas, dirbtinis intelektas, duomenų integracija ir lankstūs veiklos modeliai tampa priemonėmis, padedančiomis operatoriams didinti produktyvumą bei stiprinti bendradarbiavimą su klientais.

Tuo pat metu gamintojai ir prekybos įmonės iš logistikos partnerių tikisi didesnio atsparumo tiekimo grandinių sutrikimams ir gebėjimo greitai reaguoti į pokyčius. Todėl iki 2030 m. sėkmingiausiai konkuruoti galės tie operatoriai, kurie pasiūlys ne tik konkurencingą kainą, bet ir technologijas, lankstumą bei ilgalaikę vertę klientui.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite