Europos įmonės pristabdo investicijas: tik ketvirtadalis didins išlaidas

Verslo nuotaikos smuko iki energetikos krizės lygio

2026 m. pavasarį „Deloitte“ apklausė 1 136 finansų direktorius 12 Europos šalių. Rezultatai rodo ryškų nuotaikų pablogėjimą: 48 proc. respondentų nurodė, kad jų požiūris į įmonės finansines perspektyvas per tris mėnesius tapo mažiau optimistiškas. 2025 m. rudenį tokių respondentų buvo 25 proc. Dabartinis rodiklis yra aukščiausias nuo 2022 m. energetikos krizės.

Nors daugiau kaip pusė finansų direktorių vis dar tikisi pajamų augimo per ateinančius metus, pelningumo prognozės gerokai atsargesnės. 36 proc. respondentų mano, kad veiklos maržos mažės, o 35 proc. tikisi jų augimo. Net tarp įmonių, kurios prognozuoja didesnes pajamas, 42 proc. finansų direktorių tikisi, kad maržos nesikeis arba mažės. Tai rodo, kad pardavimų augimas nebūtinai virs didesniu pelningumu.

„Deloitte“ nuotaikų blogėjimą sieja su geopolitine įtampa, padidėjusiomis energijos ir žaliavų kainomis bei vis didesniu spaudimu veiklos maržoms.

Energijos kainos jau paveikė investicinius sprendimus

Per dvejus metus iki 2026 m. kovo 42 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad energijos kainos neigiamai paveikė jų pelningumą ir investicinius sprendimus. Rizika neišnyksta ir žvelgiant į priekį. 48 proc. finansų direktorių mano, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose per artimiausius 12 mėnesių neigiamai veiks maržas ir investicijas.

Dar 15 proc. respondentų tikisi netiesioginių pasekmių dėl lėtesnio ekonomikos augimo, tiekimo grandinių sutrikimų ar griežtesnio reguliavimo. Tik 21 proc. apklaustųjų mano, kad anksčiau įgyvendintos apsidraudimo ir veiklos diversifikavimo priemonės juos pakankamai gerai parengė galimiems naujiems sukrėtimams. Tai reiškia, kad dauguma įmonių vis dar jaučiasi pažeidžiamos tiek dėl energijos kainų svyravimų, tiek dėl platesnių geopolitinių ir ekonominių rizikų.

Sąnaudų mažinimas tapo visos Europos prioritetu

Vienas ryškiausių apklausos signalų – išlaidų kontrolės sugrįžimas į verslo strategijos centrą. Pirmą kartą per visą „Deloitte“ Europos finansų direktorių apklausų istoriją sąnaudų mažinimas pateko tarp trijų svarbiausių prioritetų kiekvienoje tyrime dalyvavusioje šalyje.

Tuo metu organinio augimo svarba sumenko. Jį kaip prioritetą nurodė 45 proc. finansų direktorių – tai žemiausias rodiklis, neskaičiuojant pandemijos laikotarpio. Dar 2024 m. pavasarį organiniam augimui pirmenybę teikė 83 proc. respondentų. Įmonės atsargiau žiūri ir į geografinę plėtrą. 45 proc. respondentų renkasi stiprinti pozicijas esamose rinkose – tai didžiausia dalis nuo 2022 m. pavasario.

Verslas vis dažniau renkasi ne agresyvią plėtrą, o esamų operacijų efektyvinimą ir finansinio atsparumo didinimą.

Darbuotojų skaičių didins tik mažuma

Gynybinė strategija matoma ir įdarbinimo planuose. Tik 23 proc. įmonių per artimiausius 12 mėnesių planuoja didinti darbuotojų skaičių. 36 proc. ketina jį mažinti, o 41 proc. reikšmingų pokyčių nenumato.

„Deloitte“ tai vertina kaip perėjimą prie griežtesnės darbo sąnaudų kontrolės ir našumo didinimo. Užuot augimą grindusios naujų darbuotojų samdymu, įmonės daugiau dėmesio skiria efektyvesniam turimų išteklių naudojimui.

Ši tendencija sutampa su didesniu susidomėjimu automatizavimu ir skaitmenine transformacija, kurie leidžia didinti našumą nedidinant darbuotojų skaičiaus tokiu pačiu tempu.

Kapitalo investicijoms – gerokai aukštesnė kartelė

Atsargumas ypač aiškiai matomas kapitalo investicijų planuose. Tik 26 proc. finansų direktorių ketina per ateinančius metus didinti kapitalo išlaidas, o 45 proc. tikisi, kad jos išliks nepakitusios.

Dar ryškesnį atsargumą atskleidžia požiūris į riziką: 85 proc. respondentų mano, kad dabartinė aplinka nėra tinkama didinti jų įmonių balansui tenkančią riziką. Tai nereiškia, kad verslas visiškai stabdo investicijas. Tačiau keičiasi reikalavimai projektams.

Finansų direktoriai pirmenybę teikia investicijoms, kurios padeda mažinti sąnaudas, didinti našumą, automatizuoti procesus arba stiprinti veiklos atsparumą. Projektams, kurių grąža sunkiau pamatuojama arba kurie reikalauja daug pradinio kapitalo, gauti finansavimą gali būti sudėtingiau.

Ką tai reiškia transporto ir logistikos sektoriui

„Deloitte“ apklausoje kelių transporto ir logistikos bendrovės atskirai neanalizuojamos, todėl rezultatų negalima tiesiogiai laikyti vežėjų sektoriaus nuotaikų barometru.

Tačiau tyrimas gana aiškiai apibūdina finansinę aplinką, kurioje veikia ir transporto bendrovės, ir jų klientai.

„Deloitte“ duomenimis, įmonės daugiau dėmesio skiria automatizavimui, skaitmeninei transformacijai ir tiekimo grandinių diversifikavimui. Investicijos vis labiau orientuojamos į našumą, technologijas ir kompetencijų stiprinimą.

Transporto sektoriuje tai gali reikšti didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia mažinti degalų, darbo ar administracines sąnaudas, optimizuoti maršrutus, automatizuoti procesus ir geriau išnaudoti turimus pajėgumus.

Kita vertus, dideliems plėtros projektams – pavyzdžiui, spartesniam transporto parko didinimui, naujų terminalų statybai ar įėjimui į naujas rinkas – gali būti keliama gerokai aukštesnė finansinė kartelė.

Kai dauguma finansų direktorių nenori didinti balansui tenkančios rizikos, investicijos turi ne tik žadėti augimą, bet ir aiškiai parodyti, kada bei kaip jos atsipirks.

Verslas pereina prie taupesnio augimo modelio

„Deloitte“ dabartinę įmonių strategiją apibūdina kaip perėjimą prie taupesnių ir atsparesnių veiklos modelių.

Toks elgesys primena gynybinę verslo reakciją per COVID-19 pandemiją ir 2022 m. energetikos krizę, tačiau šįkart sąnaudų kontrolės prioritetas neįprastai vienodai matomas skirtingose Europos rinkose.

2026 m. kovą ir balandį atliktoje apklausoje dalyvavo finansų direktoriai iš Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.

Tyrimo rezultatai rodo ne investicijų pabaigą, o jų pobūdžio pasikeitimą: kapitalas vis dažniau bus skiriamas ne vien augimui, bet pirmiausia efektyvumui, sąnaudų mažinimui ir atsparumui didinti.