Lietuva dėl Mobilumo paketo buvo pateikusi ieškinį kartu su tokiomis šalimis kaip Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Kipras, Malta, Latvija, Estija.
Ieškinyje dėl Mobilumo paketo buvo ginčijamos nuostatos, kuriose sakoma, kad vairuotojas į vežėjo registracijos šalį arba į savo gyvenamąją vietą privalo grįžti per keturias savaites ir tai, kad transporto ir logistikos įmonės turi organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, su kuriomis vykdomas tarptautinis krovinių vežimas, grįžtų į įmonę jos registracijos adresu ne vėliau kaip kas aštuonias savaites.
Tačiau generalinis advokatas savo teisinėje nuomonėje nepalaikė valstybių pareiškėjų ieškinių dėl kitų ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų. Siūloma palikti galiojančias nuostatas dėl vairuotojų komandiravimo taisyklių taikymo tarptautinio vežimo (cross-border) ir kabotažo operacijoms, taip pat palikti galiojantį draudimą vilkiko kabinoje atlikti reguliarų arba ilgesnį kaip 45 val. poilsį.
Galutinį sprendimą sujungtose bylose dėl Mobilumo paketo nuostatų teisėtumo dar turės priimti ESTT teisėjų kolegija.
„Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad nors tai nėra galutinis laimėjimas, vis tik generalinio advokato pateikta išvada šalies vežėjams yra be galo džiugi žinia. Ji simbolizuoja, kad niekada nereikia pasiduoti, kadangi šiuo atveju teisybės paieškos truko ilgai, tačiau nenuėjo veltui. Judama į priekį.
„Džiugu, jog vis labiau įsiklausoma į Lietuvos ir kitų šalių poziciją, kuria siekiama, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nė vienas transporto ir logistikos sektoriaus atstovas nenukentėtų dėl diskriminacinių sąlygų. Juk tokie ribojimai ir prievolės buvo priimti galimai neatsižvelgiant į ES pakraščiuose esančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, teisę turėti vienodas konkurencijos sąlygas Europos transporto industrijoje“, – pabrėžia Z. Buivydas.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, vilkikų grąžinimo reikalavimas turi būti atšauktas.
„Nuo pat 2020 metų Lietuvos ir ES institucijas aktyviai raginome situaciją taisyti nedelsiant, nelaukiant teismo sprendimo. Mūsų pateiktos įžvalgos dėl pasekmių ekonomikai ir aplinkosaugai pasitvirtino“, – sako P. Drižas.
TTLA skaičiavimais, vilkiko grąžinimo reikalavimas vien Lietuvos transporto sektoriaus kasmetines sąnaudas didina daugiau nei 620 mln. Eur, tuo tarpu papildomos CO2 emisijos sudaro 300 mln. tonų per metus.
Pasak ekspertų, tarptautinių operacijų ribojimas Lietuvos transporto veiklai yra itin skausmingas. Tarptautinio transporto dalis šalies vežėjų veikloje yra didžiausia ES – apie 90 proc. pervežimų yra tarptautiniai ir tik dešimtadalis – vietiniai.
