Vokietijos ekonomika išgyvena rimčiausią nuosmukį pokario istorijoje, bet koronaviruso pandemija palietė ją ne taip stipriai kaip kitas dideles Europos ekonomikas. Tuo pačiu Vokietijos ekonomikos perspektyvos tampa optimistinės – tai gera žinia visoms rinkoms.
Tikėjimas tuo, kad didžiausia Europos ekonomika sugrįš į augimo kelią, visų pirma priklauso nuo kovos su pandemijos krizės pasekmėmis veiksmingumo. Ikšiolinė Vokietijos krizinė patirtis suteikia atsargaus optimizmo – bent jau trumpam laikotarpiui.
Svarbų vaidmenį atliko vyriausybės priimtas sprendimas dėl biudžeto, kuriuo siekiama sumažinti krizės pasekmes įmonėms. Pirmajame krizės etape buvo panaudoti finansiniai ištekliai – bendra jų suma 456,5 mlrd. eurų – t. y. pagalba daugeliui Vokietijos įmonių, siekiant užkirsti kelią nemokumui ir masiniams atleidimams iš darbo. Kitas žingsnis buvo skatinimo priemonių planas, kurio tikslas – atsigavimo po koronaviruso paspartėjimas.
Pirmieji teigiami signalai
Nepaisant to, kad bedarbių skaičius Vokietijoje per pastaruosius mėnesius auga, tai krizė Vokietijos darbo rinką pasiekė esant beveik visiškam užimtumui, o pagrindine parama darbdaviams ir darbuotojams nuo pandemijos pasekmių tapo vyriausybės paskelbta darbo vietų išlaikymo programa. Daugiau nei 10 mln. darbuotojų pateikė prašymus dėl atlyginimo mokėjimo pagal šią programą.
Šaltinis: destatis.de
Vokietijos vyriausybė pirmajame krizės etape panaudojo finansinius išteklius – bendra jų suma 456,5 mlrd. eurų – t. y. pagalba daugeliui įmonių, siekiant užkirsti kelią nemokumui ir masiniams atleidimams iš darbo.
Verslo nuotaikos gerėja
Vokietijos įmonių nuotaikos gerėja. „Ifo“ verslo pasitikėjimo rodiklis – sudaromas ištyrus apie 9 tūkst. subjektų – birželio mėnesį padidėjo nuo 6,5 iki 86,2 punkto, t. y. aukščiausias iki šiol nustatytas lygis. Panašiai birželį ekonominio aktyvumo rodiklis PMI gamybos sektoriuje, atspindintis bendras verslo sąlygas Vokietijos ekonomikoje, padidėjo nuo 36,6 punktų 2020 m. gegužės mėnesį iki didžiausio lygio nuo trijų mėnesių – 45,2 (tačiau ši vertė yra žemiau 50 punktų lygio, žyminčio ekonomikos augimą). Vis dėlto, kaip teigia Ekonominių tyrimų institutas „Ifo“, daugelis įmonių savo dabartinę situaciją vertina kaip prastą.
„Ifo“ institutas pranašauja, kad po nuosmukio pirmame ir antrame 2020 m. kvartale, 2020 m. antroje pusėje Vokietija patirs konjunktūros pagyvėjimą. Pagal prognozes, III kvartale BVP padidės 6,9 proc., IV kvartale 3,8 proc., o per visus 2020 metus BVP padidėjimas bus 6,7 proc. mažesnis nei 2019 m.
„Ifo“ rodiklis – sudaromas ištyrus apie 9 tūkst. subjektų – birželio mėnesį padidėjo 6,5 punktais iki 86,2 punktų, t. y. aukščiausias iki šiol nustatytas lygis.
Numatoma, kad 2021 m. ekonomikos augimas gali siekti 6,4 proc. Per trumpą laikotarpį pagrindinis pavojus Vokietijos ekonomikai yra tikėtina antroji užkrėtimų banga bei antro uždarymo perspektyva.
Kas lemia Vokietijos verslo atsparumą
Dėl pandemijos išplitimo daugelis Vokietijos įmonių buvo priverstos keisti verslo planus, o dažnai ir sukurti juos iš naujo. Tačiau greitis ir sumanumas, kuriais pasižymėjo Vokietijos įmonės reaguodamos į krizę, pasirodė esą esminė šios šalies sėkmės dalis – išskyrus tokią pat svarbią vyriausybės fiskalinės politikos priemonę, skatinančią veiklos aktyvumą. Itin svarbų vaidmenį atliko Vokietijos ekonomikos atvirumas ir eksporto pajėgumas.
Išskyrus motorizacijos verslą, Vokietijos ekonomika nepatyrė trikdžių, su kuriais susidūrė, pavyzdžiui, Italija, kurioje daugelis įmonių buvo priverstos sustabdyti veiklą. Be to, su pandemija susiję ribojimai Vokietijoje nebuvo tokie griežti ir ilgalaikiai kaip kitose šalyse – pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje.
Vokietijoje, nepaisant krizės, išliko daugelis statybų investicijų, visų pirma gyvenamųjų namų statybos srityje, o daugelis įmonių atlaikė ekonominę sumaištį dėl pasaulio verslo santykių tinklo.
Vidutinio ilgumo ir ilgalaikės perspektyvos
Ilgalaikėje perspektyvoje gali paaiškėti, kad stipri šalies priklausomybė nuo eksporto gali būti problemiška. Pandemijai pasibaigus, šalys gali tapti vis labiau priešingos globalizacijai ir ekonomikos – priklausomos nuo laisvosios prekybos, tarptautinių tiekimo grandinių ir daugiašalių institucijų – atvirumui.
Jau dabar galima pastebėti, kad kai kurios šalys sukuria prekybos kliūtis ir skatina įmones perkelti verslus į motinines valstybes – be kita ko, siūlydamos šalyje vykdomos veiklos finansavimą.
Be to, per pastaruosius keliolika metų ekonomikos augimas Vokietijoje buvo susijęs visų pirma su Kinijos paklausa vokiškiems automobiliams ir mašinoms. Šiuo metu Kinijos ekonomika išgyvena sunkų laikotarpį ekonomikos požiūriu ir neaišku, ar iš viso 2020 m. užfiksuos BVP augimą, o tai turės įtakos, be kita ko, verslo santykiams, taip pat su Vokietija (nors TVF prognozuoja Kinijoje 1 proc. BVP augimą 2020 m.).
Kiti rizikos šaltiniai yra susiję su skaitmeninimo ir žaliosios klimato politikos įtaka ekonominiam aktyvumui ir veiklai, ypač automobilių sektoriui – esminiam Vokietijos ekonominės jėgos ramsčiui.
Vokietijos automobilių pramonėje dirba daugiau nei 800 tūkst. asmenų, o daugelis jų yra vidaus degimo variklių gamybos specialistai. Tai gebėjimai, kurie gali tapti nereikalingi, kai vis populiaresni tampa elektriniai automobiliai. Tai vienas didžiausių iššūkių Vokietijai, turint omenyje automobilių pramonės ekonominę reikšmę.
Vokietijos valdžia visa tai supranta, todėl kovos su krize fiskalinė politika, kuri buvo įvesta 2020 m. birželio mėnesį, grindžiama ne tik, be kita ko, dideliu ir laikinu mokesčio sumažinimu nuo pridėtinės vertės bei vienkartine išmoka, kurios dydis 300 eurų, kiekvienam vaikui. Ji pagrįsta taip pat investicijomis į vandenilio ekonomiką, kvantines technologijas ir dirbtinį intelektą.
Vis dėlto per trumpą laikotarpį Vokietijos ekonomikos atsigavimas nebus pilnas, jeigu kitos Europos Sąjungos šalys taip pat nepradės augti. Šiuo tikslu Vokietija, bendradarbiaudama su Prancūzija, jau 2020 m. gegužės viduryje pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų vertės pokrizinį problemų sprendimo fondą, finansuojamą iš Europos Komisijos pasiimto kredito tarptautinėse kapitalo rinkose, kurio tikslas – pagalbos labiausiai pandemijos paliestoms Europos šalims suteikimas.
Vokietija perima vairą ES
2020 m. liepos 1 d. Vokietija perėmė pirmininkavimą ES Tarybai ir esminis šio pirmininkavimo prioritetas bus 27 šalių narių bloko išvedimas iš didžiausios visoje Bendrijos istorijoje ekonominės krizės.
Šiam tikslui pasiekti turi padėti pokrizinis problemų sprendimo fondas, šiuo metu konsultuojama Europos Komisijos siūloma versija – kuri visų pirma grindžiama Vokietijos–Prancūzijos pasiūlymu.
Tačiau susitarimo, be kita ko, dėl galutinio fondo dydžio, jo paskirstymo į dotacijas ir paskolas, galimų kreditų sąlygų ir pan., pasiekimas bus sudėtingas ne tik dėl to, kad tuo pačiu metu vyksta derybos dėl ES biudžeto 2021–2027 metams, bet ir dėl taip vadinamų taupiųjų šalių požiūrio. Šios šalys, t. y. Švedija, Olandija, Danija ir Austrija, nori, be kita ko, kad fondas būtų mažesnis ir daugiau pinigų šalims būtų teikiama kredito, o ne negrąžinamų dotacijų forma.
Be to, įtakos turi iš laiko trūkumas, nes pirmininkavimo programoje numatytos taip pat derybos dėl būsimo prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos ar derybos dėl ES ateities, be kita ko, skaitmeninimo, klimato ir migracijos kontekstuose.
Jeigu pirmininkaujančiai Vokietijai pavyks pasiekti susitarimą problemų sprendimo fondo srityje, ES ekonomika gali greičiau atsigauti, o Vokietija gali tapti ne tik augimo lokomotyvu Europos Sąjungoje, bet ir – iš tikrųjų vadovauti ES.
Pixabay/free domain nuotr.
Straipsnio autorė: Milena Kabza, Ekonomikos mokslų daktarė.
