2022–2023 metais ES kelių transportas sumažėjo 3,2 proc. (nuo 1 919 mlrd. tkm iki 1 857 mlrd. tkm), o 2024 m. padidėjo tik 0,6 proc. Nors rezultatas rodo tam tikrą stabilizaciją, tarptautinis transportas, kuris 2024 m. sudarė 25 proc. viso prekių kelių transporto ES, vis dar mažėja. Jis sumažėjo 4,4 proc. 2022–2023 metais, o po to 1,5 proc. 2023–2024 metais.
Taip pat sumažėjo ir vidaus transportas, sudarantis 61 proc. visų pervežimų Bendrijos teritorijoje. 2023 m. sektorius sumažėjo 3,3 proc., o po to šiek tiek padidėjo 0,8 proc. 2024 m.
Tuo tarpu kabotažas ir cross-trade augo dinamiškai (4,8 proc. ir 3,5 proc.), kas rodo, kad transporto įmonės ieško pelningesnių veiklos modelių už registracijos šalių ribų.
Kelių transportas ES pagal transporto rūšis, 2022–2024 m.
Dominuojanti Lenkija
Lenkija vėl tapo rinkos lydere su 19,7 proc. visų pervežimų dalimi (368 mlrd. tkm), aplenkdama Vokietiją (15 proc. rinkos dalis, t. y. 281 mlrd. tkm) ir Ispaniją (14,5 proc., t. y. 272 mlrd. tkm).
Verta pažymėti, kad tai yra mažėjanti dalis, nes 2023 m. Lenkijos dalis buvo 20,3 proc., o 2022 m. – 20,1 proc. Tai vis dar didžiausia dalis tarp visų ES šalių, tačiau mažėjimas signalizuoja galimą konkurencijos konsolidaciją arba tarptautinių pervežimų paklausos mažėjimo efektus.
Pagal „Eurostato“ duomenis, du trečdaliai (64,2 proc.) Lenkijos pervežimo darbo sudarė tarptautiniai pervežimai, cross-trade arba kabotažas, o vidaus transportas sudarė šiek tiek daugiau nei trečdalį (35,8 proc.).
Iš viso penkioms valstybėms – Lenkijai, Vokietijai, Ispanijai, Prancūzijai (9 proc., 174 mlrd. tkm) ir Italijai (8 proc., 153 mlrd. tkm) – priklauso 67 proc. kelių transporto rinkos Europos Sąjungoje. Iš mažesnių ekonomikų išsiskiria Čekija (70 mlrd. tkm), Rumunija (67 mlrd. tkm), Lietuva (66 mlrd. tkm) ir Nyderlandai (63 mlrd. tkm).
Prekių pervežimas šalies teritorijoje pagal transporto rūšį 2024 m.
15 valstybių narių užfiksavo metinius augimus, didžiausius Slovakijoje (15,9 proc.), Latvijoje (12,9 proc.) ir Čekijoje (8,5 proc.). Tuo metu 10 šalių užfiksavo nuosmukius. Didžiausi – Bulgarijoje (18,6 proc.), Portugalijoje (14 proc.) ir Liuksemburge (8,6 proc.).
Vokietija – pagrindinis mazgas
Analizuojant krovinių srautų kryptis, Vokietija išlaikė pagrindinio mazgo poziciją: ši šalis buvo pradžios arba pabaigos taškas beveik pusei iš 20 didžiausių tarpvalstybinių srautų ES. Išoriniuose ES pasienyje dominavo ryšiai su Šveicarija, Norvegija ir Jungtine Karalyste.
Verta pažymėti, kad nors Vokietija generuoja didžiausią krovinių geografiniu mastu apimtį, Vokietijos vežėjų vaidmuo čia išlieka mažas, pvz., vežant tarp Vokietijos ir Lenkijos vos 3,6 proc. transporto įgyvendino Vokietijos operatoriai. Daugeliu atvejų didelę dalį pervežimų perima įmonės iš kitų ES šalių, daugiausia iš Lenkijos.
Svorio centras – vidutinio nuotolio maršrutai
2024 metais daugiausia transportuota 150–999 km atstumais (1 126 mlrd. tkm), tai reiškia 1,5 proc. augimą. Ilgojo nuotolio pervežimai (daugiau kaip 2 tūkst. km) sumažėjo 6,3 proc.
Didžiausi dalyviai šiose kategorijose buvo Lenkija (219 mlrd. tkm) ir Vokietija (175 mlrd.). Pervežimai tonažo atžvilgiu maršrutais mažesniais nei 300 km sumažėjo 1,1 proc., tačiau viršijus šią ribą padidėjo 1,4 proc., kas patvirtina rinkos poslinkį link vidutinio nuotolio.
Kelių transportas pagal atstumą 2020–2024 m.
Augimas FMCG, nuosmukiai žaliavose
Transportas tonkilometrų atžvilgiu išliko santykinai stabilus dominančiose kategorijose: maisto produktai, gėrimai ir tabako gaminiai (312,2 mlrd. tkm), sugrupuotos prekės (236,5 mlrd.), žemės ūkio produktai (207,6 mlrd.).
Vienu metu įvyko reikšmingi pokyčiai: anglių ir rusvųjų anglių pervežimai sumažėjo 67,6 proc., metalų 6,4 proc., taip pat koksavimo ir naftos perdirbimo produktų 3,7 proc. Tuo tarpu „kitos neapibrėžtos prekės“ padidėjo 22,4 proc.
