Taigi, ar turėtume nerimauti dėl pasaulinės prekybos? Kokios yra jos perspektyvos? – tai, anot Appelio, vienas svarbiausių klausimų, kuriuos šiandien sau užduoda ne tik prekybos ir transporto sektoriaus atstovai. Tai esminiai kiekvieno verslininko klausimai.
Neseniai išleistoje „DHL Trade Growth Atlas“ ataskaitoje buvo nagrinėjamos pasaulinės prekybos augimo tendencijos, geografiniai poslinkiai, parduodamų prekių struktūra ir platesni verslo aplinkos pokyčiai. Taip pat buvo analizuojama pasaulio prekyba, skirstant į regionus, išsivysčiusias ir besivystančias ekonomiką, įskaitant 173 šalis.
Laikas geroms naujienoms
Pasak Franko Appelio, „faktai suteikia mums daug optimistinių išvadų“, ir jų dėka galima nutraukti atsirandančias rinkoje spekuliacijas, dėl, pvz., globalizacijos eros pabaigos. Prognozėse teigiama, kad nepaisant prastėjančių makroekonominių sąlygų ir neigiamų kainų tendencijų, vis dar galima įžvelgti „didžiulių prekybos augimo galimybių“.
Tai gera žinia, nes prekyba gali prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo, mažesnės infliacijos ir atsparesnių bei įvairesnių tiekimo grandinių atsiradimo”, – komentuoja „Deutsche Post DHL Group“ generalinis direktorius.
Jo nuomone, ateityje tiek prekyba, tiek bendradarbiaujančios šalys bus „pagrindiniai gerovės veiksniai“. Nepaisant to, gali prireikti tiekimo grandines pertvarkyti tokiu būdu, kad išlaidų ir rizikos kompromisas būtų kuo labiau patenkinamas.
Bendradarbiavimas su keliais tiekėjais (Multi-sourcing) arba kelių prekybos kelių ir transporto rūšių naudojimas, gali būti protinga strategija, skirta pasiruošti vieno šaltinio veikimo sutrikimams”, – daro išvadą Appelis.
Pasaulinei prekybai sekasi gerai
Pandemija ir karas Ukrainoje nepaveikė pasaulinės prekybos taip stipriai, kaip buvo baiminamasi – tai viena pagrindinių DHL ataskaitos išvadų. Ataskaita rodo, kad tarptautinė prekyba prekėmis išaugo net 10 proc. palyginti su padėtimi iki COVID-19.
Dar daugiau – nepaisant karinio konflikto Rytuose, prognozuojama, kad 2022–2023 metais prekyba augs greičiau nei praėjusį dešimtmetį.
Ataskaitoje teigiama, kad tarpvalstybinei elektroninei prekybai prognozuojamas stiprus augimas, o prekyba apskritai didins savo vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir augs šiek tiek greičiau nei pasaulio BVP.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad prekybos augimas 2022 metais bus apie 4,1 proc., o kitais metais – 3,2 proc. Tuo tarpu BVP augimas turėtų siekti atitinkamai 3,2 ir 2,9 procento.
„Nepaisant to, negalima paneigti, kad nuo 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės prekybos augimas smarkiai sulėtėjo“.
Ne tik Kinija
Ataskaita rodo, kad didžiausią įtaką pasaulinės prekybos augimo dinamikai turės Kinija, kuri dar 2016–2021 m. sudarė ketvirtadalį šio augimo. Šalis ir toliau šiuo atžvilgiu augs sparčiausiai, tačiau tikėtina, kad jos dalis pasaulinėje plėtroje sumažės per pusę – iki 13 proc.
Pasak ataskaitos autorių, daugelis įmonių susiduriant su tiekimo grandinės sutrikimais siekia ir toliau sieks diversifikuoti gamybą ir tiekimą, kurie iki šiol daugiausia rėmėsi Kinija. Iš šios padėties daugiausia naudos turės Vietnamas, Indija ir Filipinai.
Tikimasi, kad pastarosios dvi šalys padvigubins prekybos augimo tempą, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais.
O Vietnamas apibūdinamas kaip šalis, kuri sugebėjo pasiekti įspūdingus rezultatus, jei kalbama apie plėtrą. Dar 1985 metais, rašoma ataskaitoje, jos eksportas sudarė mažiau nei 20 proc. BVP, o šalis buvo viena skurdžiausių pasaulyje.
„Iki 2019 m. eksportas išaugo iki 101 proc. BVP, o Vietnamas pasiekė vidutinių pajamų šalies statusą (BVP vienam gyventojui beveik 3000 JAV dolerių)“, – rašoma ataskaitoje.
Per pastaruosius penkerius metus Kinija buvo „dominuojantis prekybos augimo šaltinis“ ir, nors ji ir toliau vaidins pagrindinį vaidmenį šiuo atžvilgiu, ekspertai prognozuoja, kad prekybos augimas pasiskirstys tarp regionų.
Be jau minėtų Pietryčių ir Pietų Azijos lyderių, tikimasi, kad Užsachario Afrikos šalys taip pat padidins savo augimo dinamiką.