- Rusijos agresija prieš Ukrainą ir daugiau nei du mėnėsius trukęs Šanchajaus užsidarymas parodė gamybos ir verslo įmonėms, kokią įtaką globalioms tiekimo grandinėms turi geopolitiniai įvykiai.
- CBRE ekspertai patikina, kad vienas iš būdų, padėsiančių riboti šių reiškinių pasekmes, gali būti taip vad. „friendshoring”, t. y. politiniu ir kariniu lygmeniu bendradarbiaujančių valstybių susietų tiekėjų tinklų kūrimas.
- Tai gali būti naudinga Ukrainai bei Vidurio ir Rytų Europai, kurios yra patikimos Europos Sąjungos ir NATO partnerės.
Pastarieji metai verslui nebuvo palankūs. Pirmiausia dvejus metus trukęs lokdaunas, o dabar karas Ukrainoje, tai skausminga pamoka, parodanti, kokią didžiulę įtaką vietiniam verslui turi pasaulyje vykstantys įvykiai.
Sutrikusios tiekimo grandinės, tai Ukrainoje sustabdytos veiklos, Rusijai taikomų sankcijų bei „nulis COVID-19” strategijos, šiuo metu galiojančios Šanchajuje, pasekmė. Vis dėlto verslas pasirodo esąs itin lankstus ir ieško sprendimų, kurie leistų grįžti prie normalaus funkcionavimo, bet esant naujoms, nestandartinėms sąlygoms. Viena iš jų gali būti „friendshoringas”.
Sudėtinga situacija Ukrainoje
Besitęsiantis agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą turi tiesioginės įtakos tiek šalies vidaus gamybai, logistikai ir verslui, tiek ir tarptautinėms tiekimo grandinėms. CBRE Ukraine duomenimis, vien Kijevo apygardoje karinių veiksmų metu buvo sunaikinti logistikos ir sandėlių kompleksai, kurių paviršiaus plotas užima daugiau nei 360 tūkst. kv. m. Tai daugiau nei viena penktoji viso šio regiono sandėlių paviršiaus.
Ypač per pirmas karo savaites daugelis automobilių sektoriaus tiekėjų turėjo sustabdyti ar sumažinti gamybą. Todėl trumpalaikėje perspektyvoje visoje Europoje teko uždaryti kai kurias automobilių gamyklas. Dėl karo veiksmų daugelis gamyklų negalėjo normaliai funkcionuoti arba tiesiog buvo fiziškai sunaikintos, be kitų, pavyzdžiui, „Azovstal“ gamykla Mariupolyje.
Prieš karą tai buvo dvylikta didžiausia plieno gamykla pasaulyje. Netekus priėjimo prie Juodosios jūros ir Azovo jūros uostų, ryškiai sumažėjo žaliavų ir prekių eksportas iš Ukrainos, be kita ko, javų ir kitų maisto produktų, kurie prieš karą turėjo esminės reikšmės tarptautinėje prekyboje.
Rusijai taikomos ekonominės sankcijos
Kaip atsakas į karo veiksmus Rusijai taikomos ekonominės sankcijos turėjo didžiulę įtaką gamybai ir logistikai. Daugelis tarptautinių koncernų, tarp jų tie, kurie pristatydavo prekes kitų Europos regionų tiekėjams, sustabdė, uždarė ar ryškiai apribojo savo veiklą Rusijoje.
Dėl laivybos linijų sustabdytų maršrutų, sumažėjo perkrovimo pajėgumas taip pat ir kitų šalių uostuose. Nuo pat karo pradžios ryškiai sumažėjo taip pat konteinerių, pristatomų geležinkeliais tarp Azijos ir Europos per Rusiją, Baltarusiją ir Malaševičių terminalą, kiekis.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad susisiekimas traukiniais Naujuoju šilko keliu vis dar techniškai įmanomas be didesnių sutrikimų ir nebuvo sublokuotas dėl ES įvestų sankcijų Rusijos geležinkeliams, kurie aptarnauja Rusijos geležinkelių tinklus.
„Nulis COVID-19“ strategija
Gamybos ir logistikos apribojimai Ukrainoje bei Rusijoje sutapo su dar vienu globalių tiekimo grandinių sutrikimu Kinijoje, ypač Šanchajaus regione, kuriame yra didžiausias pasaulio jūrų uostas. Dėl lokdauno, trunkančio ilgiau nei du mėnesius mieste, kuriame gyvena 25 mln. gyventojų, atsiradusio dėl Kinijos įvestos „nulis COVID-19“ strategijos, sumažėjo tiekėjų gamybos pajėgumai, o sandėliuose ir uostuose užsilikę kroviniai pasieks Europą žymiai vėliau nei planuota. Tokia situacija itin trikdo gamybos ir logistikos planavimą, turi taip pat įtakos apyvartinio kapitalo sąnaudoms, nes tranzitu atsargos vežamos ilgesnį laiką.
Sea-Intelligence įmonės analizės duomenimis, dėl didesnio kiekio atsargų, susidariusių dėl pavėluotų pristatymų, nuo pandemijos pradžios krovinių siuntėjų visame pasaulyje kaštai siekė nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių. Tuo pačiu tarptautinio jūrų frachto kaštai išlieka tokiame pačiame lygyje, t. y. kelis kartus didesni nei prieš keliolika mėnesių, nors atlyginimų ir gamybos kaštai Kinijoje nuolat auga. Todėl įmonės svarsto dėl pasaulinės gamybos koncentravimo Artimuosiuose Rytuose ekonomiškumo ir pagrįstumo.
Vienas iš išeities būdų – „friendshoringas“
Tiek lokdaunas Šanchajuje, tiek ir karas Ukrainoje parodė, kokią didžiulę įtaką politiniai sprendimai ir veiksmai turi verslo bei logistikos ir tiekimo grandinių funcionavimui. Savarankiškai veikiančių tiekimo grandinių kūrimas tik vienoje šalyje paprastai neįmanomas, ką parodė Rusijos ekonominė krizė, atsiradusi Vakarų ir tarptautinėms įstaigoms įvedus sankcijas.
Tokiu atveju kaskart populiaresnis tampa friendshoringas, t. y. kitose srityje (pvz.: ES ir NATO) veikiančių šalių partnerių bendradarbiavimas ir tarptautiniai mainai.
Kadandangi bendradarbiavimas vykdomas tarp šalių, kurių politinės ir teisinės sistemos panašios, tai kyla mažesnis pavojus, kad vienoje šalyje atsiradę sutrikimai neigiamai paveiks viso tinklo veiklą. Taigi natūralu, kad, planuojant tiekimo grandines, derėtų organizuoti panašius bendradarbiavimo tinklus regioniniu, o ne pasauliniu lygmeniu. Tai irgi padės sumažinti verslo riziką dėl tiekimo šaltinių įvairovės.
Pasirinkdamos „friendshoringą“, Vidurio ir Rytų Europos šalys realiai gali tapti reikšmingu gamybos ir logistikos centru tiek Europos Sąjungoje, tiek ir bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis partnerėmis, visų pirma su Didžiąja Britanija ir JAV.