Ar dyzeliniai automobiliai yra taikrai nepageidaujami?
Kažin, ar Lietuva turėtų nuspręsti, kad dyzeliniai automobiliai neturi ateities ir yra nepageidaujami, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Be to, jo teigimu, automobilius teisingiau apmokestinti, atsižvelgiant į išmetamus anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekius.
„Lengviau ir teisingiau yra apmokestinti automobilius taip, kaip tai daro daugelis ES valstybių – atsižvelgiant į jų išmetamą anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekį bei galingumą. Šiuo metu ES, be Lietuvos, tik Lenkijoje, Estijoje, Italijoje ir Bulgarijoje nėra jokio mokesčio, susieto su jo tarša“, – sakė N. Mačiulis.
“Rail Baltica” pajudės jau po poros metų
Planuojama, kad jau po poros metų visu tempu turėtų pajudėti penketą metų užtruksiantis prioritetinis Europos Sąjungoje trijų Baltijos valstybių projektas „Rail Baltica“, kai europiniu geležinkeliu turėtų būti sujungtos Baltijos valstybės su kontinentine Europa. Tačiau esama požymių, kad šį keliolika metų uždelstą projektą gali ištikti kita nesėkmė: nebus kas jį statytų – Baltijos šalys ištuštėjusios ir specialistų projektui įgyvendinti neparengta.
Prireikė 16 metų derybų, kol 2017 metų sausio pabaigoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai pasirašė susitarimą įsteigti bendrą įmonę „RB Rail“. Per tą laiką kilo idėjų nutiesti papildomą atšaką į Vilnių, maršrutą pratęsti iki Helsinkio ir galbūt iki Venecijos. Svajonę Baltijos valstybes sujungti su kontinentine Europa parėmė Europos Komisijos sprendimas „Rail Balticai“ reikalingas investicijas 85 proc. paremti ES pinigais.
2017 metais atlikta projekto naudos ir sąnaudų analizė parodė, kad 870 km ilgio europinės vėžės geležinkeliui Baltijos valstybėse tiesti prireiks ne mažiau kaip 5,788 mlrd. eurų. Iš jų vien Lietuvoje – 2,747 mlrd. eurų, kurių 85 proc. (2,335 mlrd. eurų), kaip tikimasi, bus ES lėšos. Kazimieras Šliužas – „Rail Balticai“ gavo pinigų, bet neparengė specialistų“