Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad Baltijos šalys siekia ne tik stebėti pasaulines transporto inovacijas, bet ir aktyviai dalyvauti jų kūrime.
„Autonominis transportas pasaulyje vystosi labai sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad Lietuva ir visas Baltijos regionas ne vytųsi pokyčius, o būtų tarp juos kuriančių lyderių“, – sako ministras.
Dėmesys – tarpvalstybiniams logistikos koridoriams
Pasirašytas susitarimas numato bendradarbiavimą kuriant bandomąją aplinką autonominių transporto priemonių bandymams realiomis sąlygomis. Nors dokumentas apima platesnį autonominio judumo sektorių, viena svarbiausių krypčių ateityje gali tapti autonominis krovininis transportas.
Baltijos šalys tikisi, kad bendri standartai, duomenų apsikeitimas ir koordinuota infrastruktūros plėtra sudarys sąlygas efektyvesniems logistikos sprendimams regione.
Ekspertai autonominį transportą vertina kaip vieną perspektyviausių krypčių Europos logistikos sektoriuje, galinčią mažinti transporto sąnaudas, optimizuoti maršrutus ir spręsti vairuotojų trūkumo problemą.
Strateginiai projektai
Susitikime Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat aptarė strateginių transporto projektų eigą – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybas bei magistralės „Via Baltica“ plėtrą.
Pasak J. Taminsko, šie projektai svarbūs ne tik keleivių susisiekimui, bet ir regiono krovinių logistikai bei ekonominiam konkurencingumui.
„Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ yra prioritetiniai projektai, todėl Baltijos šalims svarbu koordinuoti veiksmus ir užtikrinti dar glaudesnį bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu tiek dėl platesnių keleivių ir krovinių vežimo galimybių, tiek dėl viso regiono saugumo“, – teigia ministras.
Tikisi didesnio ES finansavimo
Lietuva šiuo metu vykdo „Rail Baltica“ statybas 114 kilometrų ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Artimiausiais metais darbus planuojama spartinti Kauno ir Panevėžio rajonuose.
Tuo metu likusios „Via Baltica“ magistralės dalies nuo Kauno iki Latvijos sienos rekonstrukciją planuojama pradėti po 2030 metų, gavus papildomą Europos Sąjungos finansavimą.
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad stipresnė Baltijos šalių partnerystė gali padėti regionui efektyviau derėtis dėl naujojo 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto ir spartinti strateginių transporto koridorių plėtrą.
