TransInfo

Intermodalinis transportas gali iškrėsti pokštą. Apie tai, kaip atsiranda spraga draudimo apsaugoje

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Kartais atsitinka, kad prekės gabenamos žeme kartu su automobiliu patenka į traukinį arba keltą. Intermodalinis transportas turi daug privalumų, tačiau draudimo požiūriu, jis gali iškrėsti siuntėjui ar ekspeditoriui gana nemalonų pokštą. Kalbame apie spragą draudimo apsaugoje. Šiandien dėmesį skiriame Vokietijos Federalinio teisingumo teismo sprendimui Karlsrūhėje.

Faktai

Turkijos siuntėjas užsakė drabužių gabenimą iš Turkijos į Ispaniją. Kadangi maršrutas vedė per visą Europą, vežėjas nusprendė pasinaudoti intermodaliniu transportu. Du vilkikai turėjo atvykti į gražų Turkijos uostą Pendiką, iš ten keltu į ne mažiau gražų Italijos Triestą, iš kur žeme turėjo tęsti kelionę iki paskirties vietos.

Plaukiant jūra keltas užsidegė ir sudegė kartu su gabentu kroviniu.

Siuntėjas kreipėsi į vežėją su prašymu atlyginti žalą iš vežėjo civilinės atsakomybės polisos ir tokiu būdu byla pagaliau atsidūrė Vokietijos Federaliniame teisingumo teisme.

Teisinis pagrindas

Ieškinys buvo pagrįstas CMR konvencijos 2 str.1 d.,  kuri reguliuoja intermodalinio transporto klausimus. Norėdami tiesiog priminti, žemiau pateikiame šio gana sudėtingo teisės akto esmę.

Pozostało 78% artykułu do przeczytania.

Dołącz do premium lub zaloguj się i skończ czytanie

Kartais atsitinka, kad prekės gabenamos žeme kartu su automobiliu patenka į traukinį arba keltą. Intermodalinis transportas turi daug privalumų, tačiau draudimo požiūriu, jis gali iškrėsti siuntėjui ar ekspeditoriui gana nemalonų pokštą. Kalbame apie spragą draudimo apsaugoje. Šiandien dėmesį skiriame Vokietijos Federalinio teisingumo teismo sprendimui Karlsrūhėje.

Faktai

Turkijos siuntėjas užsakė drabužių gabenimą iš Turkijos į Ispaniją. Kadangi maršrutas vedė per visą Europą, vežėjas nusprendė pasinaudoti intermodaliniu transportu. Du vilkikai turėjo atvykti į gražų Turkijos uostą Pendiką, iš ten keltu į ne mažiau gražų Italijos Triestą, iš kur žeme turėjo tęsti kelionę iki paskirties vietos.

Plaukiant jūra keltas užsidegė ir sudegė kartu su gabentu kroviniu.

Siuntėjas kreipėsi į vežėją su prašymu atlyginti žalą iš vežėjo civilinės atsakomybės polisos ir tokiu būdu byla pagaliau atsidūrė Vokietijos Federaliniame teisingumo teisme.

Teisinis pagrindas

Ieškinys buvo pagrįstas CMR konvencijos 2 str.1 d.,  kuri reguliuoja intermodalinio transporto klausimus. Norėdami tiesiog priminti, žemiau pateikiame šio gana sudėtingo teisės akto esmę.

Intermodalinio transporto atveju CMR konvencija taikoma visam transportui

Tačiau jei žala buvo padaryta atliekant tokio tipo transportą ir buvo padaryta dėl aplinkybių, būdingų tik šiam transporto tipui, tada vežėjo atsakomybė nustatoma pagal šio tipo transportui taikomas taisykles.

Pavyzdys

Vilkikas kartu su priekabą įvažiuoja į keltą, kuris užplaukia ant seklumos, dėl ko krovinys yra sugadintas. Kadangi įstrigimas ant seklumos tai paprastai jūrų rizika, kelių (o ne jūrų!) vežėjo atsakomybė bus svarstoma ne pagal CMR konvenciją, bet pagal Hagos – Visbio taisykles, nes jie reglamentuoja su jūrų transportu susijusius klausimus. Kitaip tariant, tas pats kelių vežėjas, su kuriuo sudarėme sutartį, vis dar yra atsakingas už žalą, tačiau kitu teisiniu pagrindu.

Svarbiausias klausimas

Ir dabar klausimas, ar gaisro pavojus yra universalus, būdingas kiekvienam transporto tipui, ar būdingas tik jūrų transportui? Labai daug priklauso nuo atsakymo į šį klausimą. Svarbu ne tai, kuris aktas bus taikomas, bet ar ir kokią kompensaciją gaus siuntėjas?

Ar gaisras kelte tai universalus pavojus, ar tipiškas jūrų pavojus?

Teismo užduotis buvo atsakyti į klausimą, ar gaisras kelte tai universali rizika, ar rizika būdinga tik jūrai? Sprendimas yra gana stebinantis. Teismas nustatė, kad nors gaisras nėra tik jūrų transporto rizika, tam tikromis sąlygomis gali būti. Gaisras kelte skiriasi nuo transporto priemonės gaisro, jis plinta labai greitai ir praktiškai vienintelis būdas jį suvaldyti yra vandens purkštuvų panaudojimas.

Šioje situacijoje Federalinis teisingumo teismas nustatė, kad žalos priežastis buvo jūrinė rizika ir buvo taikomos Hagos – Visbio taisyklės. Dėl to vežėjas buvo visiškai atleistas nuo atsakomybės, dėl šių taisyklių taikymo gaisro pavojui. Kitaip tariant, siuntėjas negavo kompensacijos.

Apibendrinimas

Vokietijos teisininkų komentaruose galima perskaityti, kad šis nutarimas buvo gana teigiamai įvertintas, nes jis suvienodino ten esančią teismų praktiką. Anksčiau teismai sprendė labai skirtingai ir niekada nebuvo žinoma, ko tikėtis. Žiūrint į tai tokiu kampu, tai tikrai didelis pliusas.

Teisinis tikrumas turi savo neabejotiną vertę. Tačiau draudimo požiūriu, turime nepamiršti, kad šis sprendimas sukelia draudimo spragą. Hagos – Visbio taisyklės yra labai palankios jūrų vežėjams. Pagrindinė jūrų laivo savininko pareiga ir atsakomybė yra paruošti ir pristatyti tinkamą laivą, ir aplink tai koncentruojasi jo atsakomybė. Šiame dokumente numatyta daugybė atsakomybės išimčių atvejų, dėl kurių siuntėjas atsiranda sunkioje padėtyje.

Išvados

Išvada yra tokia, kad reikia atsiminti, kad intermodalinis transportas draudimo požiūriu yra susijęs su didesne rizika, nes prie rizikos būdingos kelių transportui, pridedama rizika, būdinga kitoms transporto rūšims. Būtina atsižvelgti į tai, kad yra galimybė „pereiti“ nuo CMR konvencijos prie kitų teisės aktų, kurie gali būti siejami su skirtinga vežėjo atsakomybės sritimi, o konkrečiau su jos nebuvimu. Ir čia reikia atsižvelgti į krovinių draudimą.

Ten artykuł jest dostępny dla subskrybentów trans.info premium

Nie trać dostępu do swoich ulubionych treści od dziennikarzy oraz ekspertów z branży TSL.

  • ciesz się czytaniem BEZ REKLAM
  • dostęp do WSZYSTKICH artykułów
  • dostęp do WSZYSTKICH „Magazynów Menedżerów Transportu”
  • dostęp do WSZYSTKICH nagrań wideo i podcastów
  • Poznaj wszystkie korzyści
WYPRÓBUJ ZA DARMO

Wypróbuj przez 30 dni za darmo.

Każdy kolejny miesiąc 29,90 zł

Masz już subskrypcję?Zaloguj się

Paantraštės