Kaip skelbia „Reuters“, tarp pirmųjų dalines išmokas gavusių bendrovių yra sunkvežimių gamintoja „Oshkosh“ ir žaislų bendrovė „Basic Fun“. Tačiau kartu su grąžinamomis lėšomis kyla esminis klausimas: ar importuotojai gali pasilikti kompensacijas, ar turėtų jas proporcingai paskirstyti klientams, kurie faktiškai padengė padidėjusias sąnaudas.
Grąžinimai pradėti po vasarį priimto JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo muitai, nustatyti pagal Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymą (IEEPA), buvo pripažinti neteisėtais. Šie muitai buvo įvesti per Donaldo Trumpo antrąją administraciją ir buvo taikomi reikšmingai JAV importo daliai.
Remiantis teismui pateiktais dokumentais, iki 2026 m. gegužės 11 d. JAV muitinė ir sienų apsaugos tarnyba (CBP) buvo apskaičiavusi 35,46 mlrd. dol. grąžintinų sumų (įskaitant palūkanas). Ši suma susijusi su 8,3 mln. importo deklaracijų, tačiau tai – tik dalis visos planuojamos grąžinimo programos.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad bendra grąžinimų apimtis gali siekti apie 166 mlrd. dol. Muitus buvo sumokėję daugiau nei 330 tūkst. importuotojų, o muitinės įrašų (importo deklaracijų) skaičius sudaro apie 53 mln.
„Oshkosh“, gaminanti sunkiąją techniką ir specialios paskirties transporto priemones, patvirtino jau gavusi pirmąsias grąžinimo išmokas, tačiau jų dydžio neatskleidė.
„Basic Fun“ nurodė gavusi 400 tūkst. dol. iš bendros 7,4 mln. dol. reikalaujamos sumos. Bendrovės vadovas Jay’us Foremanas teigė, kad didžiosios dalies lėšų įmonė dar laukia.
Finansinės atsakomybės klausimas – tarp importuotojų ir klientų
Nors teisiškai lėšos pervedamos muitinės dokumentuose nurodytam importuotojui arba jo įgaliotam muitinės tarpininkui, praktikoje muitų sąnaudos dažnai buvo perkeltos pirkėjams – per didesnes prekių kainas, papildomus mokesčius ar pakeistas tiekimo sutartis.
Dėl to dalis klientų jau kelia klausimą, ar jiems nepriklauso dalis grąžintų lėšų. Tai gali lemti sudėtingas derybas ir galimus ginčus, ypač tais atvejais, kai galutinę finansinę naštą patyrė kita grandinės dalis nei oficialus importuotojas.
Grąžinimai nevyksta automatiškai
Svarbu pabrėžti, kad grąžinimo procedūra nėra automatinė. CBP elektroninėje muitinės sistemoje „ACE“ įdiegė naują procedūrą – „CAPE“ (Consolidated Administration and Processing of Entries), skirtą IEEPA muitų grąžinimo paraiškoms administruoti.
Pagal nustatytą tvarką „CAPE“ deklaracijoje turi būti išvardytos importo deklaracijos, už kurias prašoma grąžinti muitus. Papildomų dokumentų paprastai nereikalaujama, tačiau importuotojai ar jų muitinės tarpininkai patys turi identifikuoti tinkamus įrašus ir pateikti paraišką sistemoje.
Teisinių paslaugų bendrovė „Weil“ atkreipia dėmesį, kad pirmasis etapas yra ribotos apimties ir griežtai terminuotas. Be to, siekiant gauti pervedimą, importuotojai turi būti pateikę elektroninių mokėjimų duomenis „ACE“ sistemoje.
Pirmasis etapas daugiausia apima deklaracijas, kurios dar nėra galutinai įvertintos, arba neseniai galutinai įvertintas deklaracijas. Senesni ar ginčijami atvejai gali būti nagrinėjami vėlesniais etapais arba per atskiras muitinės procedūras.
Administracinė našta didėja
Muitinės tarpininkams ir logistikos bendrovėms tai reiškia papildomą administracinį krūvį ir išaugusį klientų spaudimą. CBP sukurtas mechanizmas leidžia apdoroti išmokas tiek importuotojams, tiek tarpininkams, kurie faktiškai sumokėjo muitus.
Sektoriaus rekomendacijose pabrėžiama, kad importuotojai turi užtikrinti tikslų paraiškų pateikimą ir patikrinti, ar jų banko sąskaitų duomenys yra tinkamai registruoti elektroniniams mokėjimams. Kai kurių jau priimtų deklaracijų gali nebepavykti paprastai pataisyti, todėl praleistiems įrašams gali tekti teikti atskiras paraiškas.
Nors patvirtintos sumos turėtų būti pervedamos elektroniniu būdu, faktiniai terminai gali skirtis priklausomai nuo deklaracijos tipo bei galimų atitikties patikrinimų.
