- Ginčas susijęs su 2021–2026 m. iš Kinijos į ES importuotomis prekėmis, įskaitant geležinkeliu per Małaszewicze gabentus krovinius.
- Dalis prekių galėjo būti deklaruota nurodant neteisingus tarifinio klasifikavimo kodus, taip sumažinant mokėtinus muitus.
- Lenkijos muitinė finansinius reikalavimus reiškia ir kitiems tiekimo grandinės dalyviams.
Kai importuotojo sukčiavimo sąskaita tenka logistikos įmonėms
Šio ginčo pradžia – iš Kinijos į Europos Sąjungą importuojami kroviniai. Sektoriaus organizacijų turimais duomenimis, dalis importuotojų prekes galėjo deklaruoti pagal netinkamus muitinės tarifinius kodus.
Vienas iš minimų pavyzdžių – elektriniai dviračiai, deklaruoti kaip treniruokliai arba spiningo dviračiai. Toks klasifikavimas, sektoriaus organizacijų teigimu, galėjo padėti išvengti antidempingo muitų.
Kaip nurodo sektoriaus organizacijos, pažeidimai išaiškėjo ES institucijoms pradėjus tyrimus. Tačiau dalis už importą atsakingų įmonių pasirodė esančios nemokios arba jų nepavyko nustatyti.
Todėl Lenkijos muitinės institucijos reikalavimus pradėjo reikšti ir kitiems tiekimo grandinės dalyviams – tiems, kurie vis dar veikia ir kuriuos galima identifikuoti.
Kokie rinkos dalyviai minimi bylose?
Bylose minimas platus dalyvių ratas. Pasak CLECAT ir FIATA, reikalavimai gali būti pareikšti ekspeditoriams, geležinkelių vežėjams, muitinės tarpininkams, tranzito procedūras administruojantiems subjektams ir laikinojo saugojimo sandėlių operatoriams.
Be nesumokėtų muitų ir PVM, taip pat gali būti reikalaujama sumokėti antidempingo muitus bei per daugelį metų susikaupusias palūkanas.
Sektoriaus organizacijos teigia, kad kai kuriais atvejais reikalaujamos sumos gerokai viršija įmonių, kurioms jos pareikštos, turtą. Vokietijos asociacija DSLV taip pat nurodo, kad ši problema palietė ne tik Lenkijoje veikiančias krovinių ekspedijavimo įmones.
Atsakomybės ribos: logistikos įmonės negali atidaryti užplombuoto konteinerio
Pagrindinis sektoriaus organizacijų argumentas susijęs su atsakomybės ribomis. CLECAT pabrėžia, kad ekspeditorius ar vežėjas neturi teisės savo nuožiūra atidaryti užplombuoto konteinerio ir tikrinti jo turinio. Fizinį tokių krovinių patikrinimą atlieka kompetentingos muitinės tarnybos.
CLECAT taip pat pažymi, kad dalis siuntų prieš tai buvo tikrintos įvažiuojant į ES, tačiau tuomet pažeidimų nenustatyta.
Todėl sektorius kelia esminį klausimą: ar logistikos operatorius turėtų finansiškai atsakyti už sukčiavimą, kuriame nedalyvavo ir kurio, organizacijų vertinimu, neturėjo realios galimybės atskleisti?
Dalis nagrinėjamų krovinių į Europos Sąjungą buvo gabenama geležinkeliu per Lenkijos Małaszewicze – vieną svarbiausių geležinkelių transporto iš Kinijos į ES įvažiavimo punktų. Vis dėlto sektoriaus šaltiniai pabrėžia, kad problema neapsiriboja vien geležinkeliais. Pažeidimų galėjo pasitaikyti ir tarp jūra gabentų krovinių, įskaitant siuntas per Pireuso uostą.
Tai reiškia, kad ginčas susijęs ne su vienu transporto koridoriumi, o su atsakomybės taikymu visoje Europos Sąjungos muitų sistemoje.
Reikalavimai gali kelti grėsmę įmonių likvidumui
CLECAT ir FIATA įspėja, kad šimtus milijonų eurų galintys siekti reikalavimai kai kurioms įmonėms gali sukelti didelių finansinių sunkumų. Jei įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę, net ir daugelį metų trunkantis apskundimo procesas neišsprendžia likvidumo problemos.
Organizacijos kalba ir apie galimas veiklos pasekmes. Jei įmonės nuspręstų, kad muitinės formalumų tvarkymas ir tranzito paslaugų teikimas prie išorės ES sienų kelia neprognozuojamą bei tinkamai neapdraudžiamą finansinę riziką, dalis jų galėtų riboti tokias paslaugas.
Dėl to galėtų sumažėti įmonių, pasirengusių aptarnauti muitinės operacijas, o krovinių judėjimas per sienas galėtų tapti sudėtingesnis. Kol kas tai tik sektoriaus įvardijamas galimas scenarijus, o ne jau patvirtinta vykstančių procesų pasekmė.
Verslas prašo aiškiai apibrėžti atsakomybės ribas
CLECAT, FIATA, CER ir UIRR kreipėsi į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, pateikdami klausimus dėl Sąjungos muitinės kodekso ir Bendrojo tranzito procedūros konvencijos taikymo. Organizacijos pirmiausia nori išsiaiškinti, kada finansinė atsakomybė gali būti perkelta logistikos įmonei, kuri nebuvo importuotoja ir negavo tiesioginės naudos iš sukčiavimo.
Sektorius taip pat ragina Europos Komisiją ir Lenkijos muitinės institucijas pradėti dialogą, kad atsakomybės taisyklės būtų taikomos vienodai ir nuspėjamai.
Šiame ginče svarbūs ne tik šiuo metu pareikšti reikalavimai, kurių bendra vertė, organizacijų teigimu, siekia šimtus milijonų eurų. Ne mažiau svarbu nustatyti, kur baigiasi ekspeditoriaus, vežėjo ar muitinės tarpininko atsakomybė, o kur prasideda importuotojo pareigos ir muitinės institucijų atsakomybės ribos.









