Šiandienos „Vokietijos transporto teisė“ serijos straipsnyje supažindinsime su draudimu, kuris reikalingas kabotažo operacijoms Vokietijoje ir atveju, jei transporto įmonė yra įregistruota Vokietijoje.
Vokietijoje vagys vagia 26 tūkst. sunkvežimių per metus ir prekes, kurių bendra vertė siekia 1,3 mlrd. Eur – tai rodo Vokietijos draudimo asociacijos (GDV) duomenys.
Dar 900 mln. Eur gaunama iš sutartinių baudų:
– už pristatymo vėlavimą,
– remonto išlaidos,
– apyvartos praradimą,
– pertraukos gamyboje.
Kabotažo draudimo vertė
Kokius reikalavimus civilinės atsakomybės draudimo srityje privalo atitikti Vokietijoje kabotažą vykdantis vežėjas? Tai nurodyta Güterkraftverkehrsgesetz (GüKG) įstatymo 7a straipsnyje. Remiantis teisės nuostatomis, draudimo suma negali būti mažesnė kaip 600 tūkst. Eur už vieną ir 1,2 mln. Eur už visus įvykius draudimo laikotarpiu.
Pliusas tai tai, kad draudimo suma taikoma tik vežimams atliekamiems transporto priemonėmis, kurių didžiausia leistina bendroji masė viršija 3,5 t. Vežėjams svarbu, kad civilinės ir teisinės atsakomybės draudimas yra privalomas (GüKG 7a str. 1 d.), o vairuotojas privalo turėti patvirtinimą ir parodyti Vokietijos kontrolės tarnybų prašymu (pagal 7a str. 4 d.).
Išimtys draudime pagal Vokietijos įstatymus
Iš patirties žinome, kad yra daugybė sąlygų, mažinančių draudiko atsakomybę, ir netgi tai, kad CMR važtaraštyje nėra vežėjo antspaudo, gali sukelti, kad kompensacija nebus išmokama. Vokietijos įstatymų leidėjas kitaip tai reglamentavo.
Draudimas, apie kurį rašoma GüKG 7a str.1 d., turi apimti vežėjo atsakomybės sritį, atsirandančią pagal Vokietijos komercinio kodekso (HGB) ketvirtosios knygos nuostatas ir turi uždarą išimčių katalogą. Tai reiškia, kad be įstatyme aiškiai nurodytų išimčių, draudikas negali įvesti savo.
Pagal GüKG 7a str. 3 d. draudimas neapima tik atlyginimo už žalas:
– prekybininko ar jo atstovų padarytas tyčia,
– atsiradusias dėl stichinių nelaimių, kilusių dėl branduolinės energijos, karo ar pilietinio karo, dėl socialinių neramumų, streikų, lokautų, teroro aktų, taip pat dėl valdžios institucijų ar institucijų sprendimų ir dėl įgaliotų institucijų prekių konfiskavimo,
– atsiradusių siunčiant tokias medžiagas: taurieji metalai, brangakmeniai, grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, antspaudai, dokumentai ir su jais susiję pažymėjimai.