Vairuotojo darbas nėra lengvas. Nuolatinis buvimas kelyje, nuolatinis skubėjimas. Stresas ir monotoniškumas. Iš kitos pusės, vairuotojai gali pamatyti nemažai pasaulio. Jie turi puikia galimybe susipažinti su įvairiais žmonėmis, aplanko skirtingas vietas, patiria nuotykių. Kaip iš tikrųjų atrodo profesionalaus vairuotojo darbas, nusprendė pasidomėti vieno portalo žurnalistai iš Baltarusijos. Žurnalistai liko labai nustebinti. Pasižiūrėkite patys…
Įsėdu į 20 t sveriančio vilkiko kabiną. Turime įveikti nemažą kelio atkarpą: iš Rusijos iki Vysbadeno Vokietijoje. Įvažiavimas į Europos Sąjungos teritoriją yra netoli Gardino, per Lietuvą. Tiesa, per Brestą būtų greičiau, bet lenkai riboja bake leidžiama įvežti degalų kiekį. Todėl vairuotojai yra priversti važiuoti papildomus 200 km ir laukti ilgose eilėse, kas veda juos iš proto.
Nieko baisaus, laukiame. Pasiruošę? Startuojame!
Net ir 20 metų į Europos Sąjungą važinėjantys vairuotojai Europos kaip tokios nemato. Nebent dangoraižius, Frankfurto oro uostą, be to kiemus, sandėlius, fabrikus…
Be to, kaip čia ką nors pasižiūrėti? Važiuoti reikia po 4,5 valandos, tada 45 minučių pertrauka, vėl 4,5 valandos važiavimas, paskui 9 valandos stovėjimo aikštelėje. Važiavimo laikas, dokumentų komplektavimas, terminai… Viskas yra griežtai tikrinama, o esant pažeidimams, gresia didžiulės baudos. Dar reikia nepamiršti mandagaus „ačiū” muitinės pareigūnui, geriausiai – jo gimtąja kalba, nes kitaip jis gali išversti kabinoje esančius daiktus ieškodamas cigarečių.
Lenkija. Neįtikėtinos moterys ir verslumas
Vakarieniauti einame į pakelės kavinę. Ten, už prekystalio, stovi tokia graži lenkė, kad niekas negali atplėšti nuo jos akių. Vairuotojai rungiasi tarpusavy norėdami atkreipti į save jos dėmesį. Vienas net pakelia palmę vazone ir įteikia ją merginai. Bet ji nekreipia į mus dėmesio.
Vokiečiai rūpinasi savo piliečių saugumu, todėl savaitgaliais įvažiuoti į šios šalies teritoriją yra draudžiama. Pervažiavę beveik visą Lenkiją sustojame stovėjimo aikštelėje pasienio kaime Mostki. Turime čia viską, ko reikia poilsiui: kavinę, dušą, parduotuves, stovėjimo aikštelėje įrengtą sporto salę ir netgi nemokamą zoologijos sodą.
Vokietija. Infrastruktūra, organizuotumas ir imigrantai
Dar naktį pajudame link Vokietijos. Vairuotojas, puikiai mokantis lenkų kalbą, pakeičia radijo stotį į vokišką. Po kurio laiko privažiuojame vietinį kaimą, kuriame yra autohof – krovininių automobilių stovėjimo aikštelė. Ieškau vietinių. Po kurio laiko pastebiu du turkus.
Vokietijos imigrantų kilmę galima nustatyti pagal tai, kokį vilkikų vagystės metodą jie naudoja.
Į iškrovimo vietą atvažiuojame per lietų. Siauras, mažas kiemas. Laukiame, kol darbuotojai iškraus krovinį. Čia susipažįstu su vokiečiu, kuris yra gimęs Kazachstane ir rusiškai kalba be akcento. Tėvynėje jis nuolat buvo prilyginamas fašistams, todėl 90-aisias jis persikėlė į Vokietiją, kuo toliau nuo viso balagano.
Tačiau dabar tas balaganas imigrantų pavidalu atvyko į Vokietiją. Pjausto brezentą, vagia krovinius. Taip dažnai, kad jau galima atpažinti vagies tautybę pagal taikomą vagystės metodą. Pavyzdžiui, „Afrovokiečiai” daro apskritimo formos įpjovimus, kad galėtų patekti į vidų. Kiti pjauna tiesia linija.
Grįžtame po antro pakrovimo. Karštis yra tiesiog nepakenčiamas. Vairuotojas dalinasi gyvenimo išmintimi. Jei po pakrovimo/iškrovimo yra karšta, o išsimaudyti nėra kur, gelbėja vokiškos drėgnosios higieninės servetėlės.
Grįžimas. Ilgėjimasis tų, dėl kurių praleidžiame tiek laiko kabinoje
Detmoldas, trečia ir paskutinė pakrovimo vieta. Aleksandras vikriai padeda darbuotojams, organizuoja pakrovimą taip, kad nebūtų per didelio spaudimo transporto priemonės ašims. Kiekvienas turi atskiras darbo kopėtėles.
Aleksandras pasakoja, kaip vieną kartą vienas iš baltarusių paslydo stovėdamas ant kopėčių ir nukrito iš trijų metrų aukščio bei susilaužė petį. Vokiečiai norėjo jį iš karto operuoti, bet draudėjas iš Baltarusijos nurodė, kad nemokės už gydymą, todėl nelaimėlis turėjo grįžti sulaužyta ranka, traukiniu. Nežinau ar tai tik istorija, pramanas, ar tiesa.
Tačiau suprantu pagrindinę mintį, taip pat ir kitų pasakotų istorijų. Čia, Vokietijoje, kai reikia suteikti pagalbą jos reikalingam žmogui, niekas neklausia apie draudimą. Tiesiog gelbėja žmogų.
Šaltinis: transportal.by
