Jungtinėje Karalystėje (JK) sparčiai besiplečiant žemų kainų tinklams daugėja darbo ir vilkikų vairuotojams. Priešingai nei didžiųjų tinklų sandėliuose, į kuriuos vilkikų vairuotojai neįleidžiami, „Lidl“ ir „Aldi“ reikalauja, kad vairuotojai patys iškrautų savo prekes. Lietuvoje prekybininkai taip pat šiam darbui dažnai pasitelkia vairuotojus.
Vilkikus vienijanti sąjunga JK skundžiasi, kad „Aldi“ ir „Lidl“, siekdami mažinti sąnaudas, verčia vairuotojus atlikti sandėlio darbuotojo funkciją. Transporto kompanijų darbuotojai sako, kad tokia praktika turi liautis, nes neatitinka saugaus darbo reikalavimų. Kai kurie vairuotojai, kelias valandas praleidę kelyje, nori pailsėti, o ne krauti prekes ir vėl grįžti prie vairo, rašo BBC.
Davidas Janczak-Hogarth‘as, vilkiko vairuotojas, mano, kad vairuotojų išnaudojimas yra dalis žemų kainų tinklų verslo modelio. Kalbėdami BBC „Radio 4“ vilkikų vairuotojai teigė, kad už prekių iškrovimą paprastai yra mokama, tačiau iš žemų kainų tinklų jie tokio paskatinimo nesulaukia.
Taupo kaštus
Tačiau žemų kainų tinklai jokios problemos čia neįžvelgia: visi vairuotojai prieš imdamiesi darbo sandėlyje yra apmokomi, be to, jie apdrausti, kai kurie netgi neslepia pritarimo tokiai tvarkai, kai nereikia laukti eilėje prie sandėlio, galima greitai išsikrauti prekes ir grįžti į kelią.
„Aldi“ teigia, kad tokiu būdu tinklas gali palaikyti žemas kainas: „Mūsų verslo modelis yra labai efektyvus, o viską, ką sutaupome, pasidalijame su pirkėjais, siūlydami jiems žemiausias kainas Jungtinėje Karalystėje. Dauguma prekių vežėjų palaiko mūsų iniciatyvą, nes tokiu būdu taupomas ir laikas, ir pinigai.
„Lidl“ taip pat sako, kad kompanijos verslo modelyje numatyta, jog prekes vilkikų vairuotojai iškrauna patys: „Mūsų požiūris nėra unikalus, be to, jis nepažeidžia jokių įstatymų“.
Abiejų mažų kainų tinklų atstovai BBC teigė, kad vairuotojai yra apdrausti, gauna darbo drabužius, dalyvauja darbo saugos mokymuose, kurie trunka pusvalandį. Tačiau vairuotojai patikslina, kad mokymai trunka ne ilgiau kaip 10 minučių.
Kitaip, anot BBC, dirba didieji tinklai, tokie kaip „Waitrose“, „Sainsburys“ ir „Asda“. Jie neleidžia vilkikų vairuotojams dirbti sandėliuose, nes yra įsitikinę, kad saugiau tai padaryti gali sandėlio darbuotojai.
Įprasta tvarka
Agnė Dalia Gaižauskienė, „Lidl Lietuva“ rinkodaros ir ryšių su visuomene departamento vadovė, teigia, kad prekes gabenantys vairuotojai iškrauna jas tiek bendrovės logistikos centre, Ramučiuose, tiek parduotuvėse visoje Lietuvoje.
Tokia praktika prisideda prie kaštų taupymo ir yra pasitelkta nuo pat įmonės „Lidl Lietuva“ įsikūrimo Lietuvoje“, – VŽ sako tinklo atstovė.
Giedrė Bielskytė, „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė, pažymi, kad prekių tiekimo sutartyse numatyta, jog tinklo sandėlyje iš tiekėjų atkeliaujančią produkciją iškrauna tiekėjų krovininių automobilių vairuotojai.
Tai yra jų darbo dalis, procesas suderintas ir įformintas prekių tiekimo sutartyje. Papildomai tiekėjų vairuotojai su sandėlio darbo tvarkos ir saugos reikalavimais supažindinami prieš įvažiuojant į sandėlio teritoriją“, – sako p. Bielskytė.
Krovos darbams sandėlyje vairuotojams suteikiama technika – elektrinė arba rankinė, priklausomai nuo to, ar vairuotojai turi teisę valdyti elektrinį krautuvą.
Kalbėti apie tai, kiek kaštų sutaupoma, anot p. Bielskytės, sudėtinga, nes tokia prekių krovimo tvarka galioja jau seniai.
Giedrė Pukienė, „Aljanso Aibė“ rinkodaros departamento direktorė, pabrėžia, kad be vairuotojų pagalbos būtų sudėtinga susitvarkyti mažesnių parduotuvių darbuotojams.
Paprastai prašoma vairuotojų sunešti prekes į salę. Čia pardavėjos vėliau išdėlioja prekes į lentynas. Didieji prekybos tinklai turi krovikus, o mažoms parduotuvėms tai būtų prabanga“, – komentuoja p. Pukienė.
Priklauso nuo sutarčių
Renata Dantė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, sako, kad Vakarų šalyse daugelis logistikos įmonių, aptarnaujančių prekybos tinklų parduotuves ir sandėlius, vairuotojus aprūpina specialia technika, įvairaus pobūdžio keltuvais ir krautuvais, skirtais pakrauti ir iškrauti prekes, bei apmoko darbuotojus ja naudotis. Turėdami reikalingas priemones jie darbą gali atlikti profesionaliai.
„Maxima LT“ esminis veiklos prioritetas yra mažmeninė prekyba, todėl logistikos veiklos, kaip sandėliavimas, prekių pervežimas, o kartu ir tokie darbuotojai, kaip krovininių automobilių vairuotojai, yra samdomi iš kitų bendrovių, sako p. Dantė.
„Prekių pakrovimo ir iškrovimo darbų organizavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar jie vyksta sandėlyje, ar parduotuvėje. Pavyzdžiui, atvežę prekes į „Maximos“ parduotuves, vairuotojai jas ir iškrauna, didesnė dalis jų jau taip pat turi tam skirtą reikalingą įrangą. “, – pasakoja p. Dantė.
Kai vairuotojai pristato prekes ar atvyksta pasiimti krovinio iš „Maximos“ sandėlių, priklausomai nuo sutarties, sudarytos su vežėju, sąlygų, krovos darbus atlieka arba vairuotojas, arba „Maximos“ sandėlių darbuotojai.
„Sandėliuose naudojame modernią techniką, skirtą prekių sandėliavimui, todėl, saugumo sumetimais, ja išskirtinai naudojasi tik gerai apmokyti mūsų darbuotojai“, – teigia p. Dantė.
Lemia paros laikas
Berta Čaikauskaitė, prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė, sako, kad „Iki“ turi savo logistikos padalinį, kuris aptarnauja sandėlius, teikia transporto paslaugas.
„Mūsų logistikos darbuotojai aptarnauja didžiąją dalį prekybos tinklo sandėlių ir rūpinasi tiek prekių pakrovimu, tiek iškrovimu“, – teigia p. Čaikauskaitė.
Prekybos tinklas „Iki“ turi 5 sandėlius. Didžiąją dalį jų pilnai aptarnauja įmonės logistikos skyriaus darbuotojai. Transportavimo paslaugomis į Vilniaus sausų (bakalėjos) prekių sandėlius pilnai rūpinasi „Iki“ logistikos padalinys. O Panevėžio šviežių prekių sandėlius pilnai aptarnauja samdomas transportas.
„Prekių iškrovimas „Iki“ parduotuvėse ir sandėliuose visuomet buvo ir yra vairuotojų funkcija. Pristatę prekes į parduotuvę dieną, vairuotojai užveža jas į rampą, o darbuotojai vėliau sudeda prekes į vietas. Atvežę prekes naktį vairuotojai iškrauna jas į tam tikras zonas, pavyzdžiui, šviežius produktus sudeda į šaldytuvus.
Šaltinis: vz.lt
