„SCI Verkehr“, Vokietijos konsultavimo įmonės, kuri daugiausia dėmesio skiria tvariam vystymuisi transporto ir logistikos sektoriuose, atliktos apklausos duomenimis, 72 proc. vairuotojų tenka laukti mažmeninių įmonių sandėliuose pakrovimo ir iškrovimo. Palyginti su praėjusiais metais, kai 86 proc. sunkvežimių vairuotojų skundėsi dėl laiko, kurį jiems tenka praleisti prie rampos išsikrovimui, situacija akivaizdžiai pagerėjo. Be to, 14 proc. respondentų skundėsi vėlavimais prekybiniuose sandėliuose arba pas kitus paslaugų tiekėjus.
Iš atlikto tyrimo aiškėja, kad prie rampų kartais tenka ilgokai palaukti, nors ir čia pastebėta, kad, palyginti su praėjusiais metais, situacija pagerėjo. Vidutiniškai reikia laukti nuo 15 min. iki 2 valandų, nors 68 proc. apklaustųjų pareiškė, kad jiems teko laukti nuo 1,5 val. iki 2 valandų. Apie 20 proc. vairuotojų rampoje laukė nuo 1 valandos iki 1,5 valandos. Tuo tarpu 13 proc. nurodė, kad jiems nereikėjo ilgai laukti, t. y. jie laukė nuo 15 min. iki 30 min. Nei vienas logistikos paslaugų teikėjų nenurodė laiko trumpesnio nei 15 min. Jau niekam netenka laukti ilgiau nei 2 valandos, nors 2022 m. tokį laukimo laiką nurodydavo kas dešimtas asmuo – aiškėja iš Vokietijos įmonės anketos duomenų.
Kodėl atsiranda prastovos rampose?
„SCI Verkehr“ analitikų nuomone, laukimo laikas prasitęsia dėl per mažo darbuotojų skaičiaus ir organizacinių trūkumų. Beveik visi respondentai nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl ko tenka ilgiau laukti rampose, tai prie pakrovimo ir iškrovimo dirbančių asmenų trūkumas. Nuolatinė problema, kurią įvardija net 59 proc. apklaustųjų (2022 m. 63 proc.), tai griežti laiko intervalai ir lankstumo trūkumas pakrovimo ir iškrovimo vietose. Kita vėlavimų priežastis, tai blogai suplanuotos pamainų sistemos rampose, kurias pastebi apie 33 proc. respondentų (2022 m. 38 proc.).
Milijonai eurų nuostolių
Ilgos valandos, kurias vairuotojams tenka praleisti laukiant pakrovimo ar iškrovimo vietoje, tai ne tik sunki jų kasdienybė, bet ir vežėjų, kurie papildomai susiduria su vairuotojų trūkumu ir augančiais kaštais, patiriamas nuostolis. Praeitais metais tyrimų centras „Fedetrasporti“ atliko „Disctricó“, vežėjams sukurtos platformos, skirtos parkui valdyti ir dokumentams laikyti, duomenų analizę. Analizei panaudoti 82 792 darbo dienų satelitiniai ir iš tachografų gauti duomenys. Pagal šiuos duomenis italai nustatė, kad „Federtrasporti“ priklausančių įmonių vairuotojų vidutinis darbo laikas buvo 11 valandų ir 28 min. per dieną, iš kurių vidutiniškai 6 val. ir 18 min. sunkvežimių vairuotojai praleisdavo už vairo, 35 min. skirdavo pertraukoms. Tuo tarpu likusios 4 valandos ir 35 min., tai laukimo pakrovimui ir iškrovimui laikas. Tai apie 40 proc. viso darbo laiko.
Asociacija paskaičiavo taip pat, kad prie ankstesnio darbo užmokesčio (su PVM), kurio dydis 50 tūkst. EUR per metus, sunkvežimių vairuotojų laukimo rampoje kaštai, analizuojami tyrime, tai 10 mln. EUR per metus. Remiantis tyrimo duomenimis, prie šio skaičiaus reikia pridėti transporto priemonių nedarbo kaštus. „Federtrasporti“ skaičiavimais, kurie susiję su sunkvežimių verslo efektyvumu, transporto priemonė vidutiniškai generuoja 140 tūkst. eurų apyvartą per metus. Sutrumpinus laiką rampoje, apyvartą galima būtų padidinti iki 15 proc., nes vairuotojas galėtų per dieną įveikti antrą trasą arba užbaigti pirmą.
Teisės aktai ir laukimo laikas
Atrodo, kad problemą dėl laiko ir išteklių eikvojimo laukiant iškrovimo ar pakrovimo pastebi ir valdžia. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Portugalijoje jau galioja teisės aktai, reglamentuojantys maksimalų laukimo rampoje laiką. Jeigu šis laikas viršijamas, klientas privalo sumokėti vežėjui kompensaciją už kiekvieną vėlavimo valandą.
Pirmoji reikiamus teisės aktus įvedė Portugalija, kur nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio laukimo laikas rampoje negali viršyti 2 valandų. Kompensacijos transporto įmonėms apskaičiuojamos pagal vėlavimus ir jos priklauso nuo sunkvežimio svorio (tikslesnė informacija prieinama mūsų straipsnyje šia tema).
Nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Ispanijoje galioja dekretas, pagal kurį laukimo pasikrauti ar išsikrauti laikas negali viršyti 60 min. Už kiekvieną vėlavimo valandą (ir kiekvieną prasidėjusią valandą) vežėjui priklauso šiais metais 40 eurų (tai dukart didesnė suma nei Iprem – viešųjų pajamų rodiklis).
Rengiami specialūs sprendimai
Pakrovimo ir iškrovimo proceso valdymas pamažu suskaitmeninamas. 2021 m. pirmoje pusėje Vokietijoje pasirodė „Trusted Carrier (TC) – sistema, sukurta Vokietijos transporto ir logistikos organizacijos BGL bei chemijos gamyklos BASF iniciatyva. Ši sistema padės pilnai suskaitmeninti ir automatizuoti visus perkrovimo procesus, ir tokiu būdu padės mažinti ilgai trunkančias ir brangias prastovas bei laukimo laiką, kurie bus naudingi tiek vežėjams, tiek ir ekspeditoriams.
Nuo praeitų metų spalio mėnesio į BASF gamyklą galima patekti naudojant elektroninį identifikavimą bei patikrinus vairuotoją ir transporto priemonę, vairuotojui net neišlipus iš transporto priemonės. Galiausiai šis sprendimas bus prieinamas ne tik chemijos sektoriui.
Vis populiaresnė tampa jau rinkoje prieinama „Dock scheduler“ sistema, kuri padeda net 70 proc. sutrumpinti laukimo rampoje laiką, padidinti viso proceso efektyvumą ir pagerinti sandėlio pralaidumą. Panaudojus tinkamą technologiją, šis įrankis leidžia veiksmingai valdyti grafikus logistikoje ir nuotoliniu būdu valdyti tiekimų grafiką.