Šių metų gegužę sunkvežimių srautas didžiausioje Europos tranzito šalyje augo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tiek visų transporto priemonių virš 3,5 tonos, tiek grupėje nuo 7,5 tonos. Didesnį kilometražą užfiksavo ir Vokietijoje registruotos, ir užsienio sunkvežimiai.
Vokiški sunkvežimiai, sveriantys daugiau nei 3,5 tonos, gegužę mokamais keliais nuvažiavo apie 1,94 mlrd. km, tai yra 6,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Lenkijos sunkvežimiai, pasiekę 0,65 mlrd. km, pagerino rezultatą 5,7 proc. Lietuvos vežėjai su 133 mln. km kilometrų rodikliu augo 5,9 proc.
Tarp užsienio vežėjų, daugiausia kilometrų Vokietijos keliuose nuvažiavo rumunai, kurie gegužę aplenkė čekus. Rumunijoje registruoti sunkvežimiai virš 3,5 tonos padidino savo pernykštį kilometražą net 16,2 proc., iki 114,5 mln. km.
Tuo tarpu čekai išlaikė pernykštį lygį – apie 106 mln. km. Dar balandį čekai, po lenkų ir lietuvių, buvo treti tarp užsienio vežėjų su didžiausiu pravažiavimu Vokietijos mokamais keliais.
Naujas mokestis pakeis vaizdą
Svarbu pažymėti, kad 2024 m. gegužę transporto priemonės nuo 3,5 iki 7,5 t dar nebuvo apmokestintos kelių mokesčiu – ši kategorija įvesta tik nuo 2024 m. liepos 1 d. Todėl objektyviau lyginti duomenis apie sunkvežimius virš 7,5 tonos.
Virš 7,5 t – augimas kuklesnis
Šioje grupėje augimas buvo mažesnis: vokiški sunkvežimiai virš 7,5 t padidino pravažiavimą 1,5 proc., visi užsienio sunkvežimiai – 3 proc. Gegužės mėn. lenkiški sunkvežimiai pagerino rezultatą 3,3 proc., lietuvių ir rumunų įmonės fiksavo dar didesnius augimus – atitinkamai 6 proc. ir 14,8 proc.
Bendri pirmų penkių mėnesių rezultatai sunkvežimiams virš 7,5 t:
- Lenkijos sunkvežimiai sumažino pravažiavimą 0,6 proc. iki 3,15 mlrd. km,
- Lietuvos sunkvežimiai padidino 2,2 proc. iki 0,623 mlrd. km,
- Rumunijos sunkvežimiai augo 3,2 proc. iki 0,533 mlrd. km,
Vokietijos sunkvežimiai su 9,2 mlrd. km fiksavo 1,1 proc. mažėjimą.