Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai dažniausiai dirba 6 savaites, po kurių turi 3 savaites pertraukos. Už šį atsiskaitymo laikotarpį vairuotojai gauna apie 2,5 tūkst. Eur atlyginimo. Apie 850 Eur sudaro dienpinigiai, likusi dalis tai mėnesinis atlyginimas. Ar tai geras uždarbis? Palyginus su kitomis ES šalimis – puikus. Dėl to, kad 2018 m. beveik visoje ES transporto rinka smarkiai pasikeitė, nusprendėme priminti, kiek uždirbama Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
„Sodros“ duomenimis, 2017 m. vidutinis sunkvežimio vairuotojo užmokestis, nuo kurio sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 538 Eur per mėnesį, o įdarbinto užsieniečio – 424 Eur. Dienpinigiai sudarė apie 800-850 Eur. Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo vos 670 Eur per mėnesį.
Tolimųjų reisų vairuotojų uždarbis Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Palyginimui, Vokietijoje pradedantys vairuotojai gauna mažiau nei 1,8 tūkst. Eur (1,8 tūkst. Eur tai bazinis uždarbis šioje šalyje). 2016 m. vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo uždarbis buvo 2,4 tūkst. Eur, t.y. apie 4 proc. mažiau, negu Lietuvoje.
“Sunkvežimių vairuotojų atlyginimas Lenkijoje 2018” ataskaitos duomenimis kaimyninėje Lenkijoje kas penktas vairuotojas “į rankas” uždirba apie 7 tūkst. zlotų (1606 Eur). Vairuotojai, važiuojantys į Rytus, uždirba dar mažiau. Virš 1370 Eur gauna 15 proc. Lenkijos vairuotojų, nuo 1150 iki 1380 Eur – 14,3 proc., nuo 917 iki 1150 Eur – 11 proc. ir t.t.
Tuo tarpu Rusijoje darbo užmokesčiai yra dar žemesni. Sostinėje ir Maskvos srityje trečdalis vairuotojų gali uždirbti nuo 730 iki 1000 Eur. Iki 730 Eur per mėnesį uždirba net 16 proc. įdarbintųjų. Virš 1,5 tūkst. Eur uždirba kas ketvirtas “fūristas”. Kitose Rusijos Federacijos mieste minimalus darbo atlyginimas sudarė 360 Eur.
“Tolimųjų reisų vairuotojų uždarbis nėra mažas. Mes kalbame apie žmones, kurie dažnai neturi aukštesniojo išsilavinimo. Tiesa, jei sunkiai dirba, tačiau mano nuomone jų uždarbis yra pakankamas”, – prieš keletą mėnesių sakė Lietuvos vežėjų sąjungos prezidiumo narys ir logistikos paslaugas teikiančias UAB “Mečys” direktorius Mečislavas Atroškevičius.
Comité National Routier (CNR) duomenimis, daugiausiai Europoje uždirba Liuksemburgo vairuotojai – apie 3663 Eur per mėnesį (vairuotojo atlyginimas su socialinio draudimo įmokomis ir kitais atlyginimo komponentais). Toliau Italijos – apie 3390 Eur, Belgijos – 3300 Eur ir Prancūzijos – 3200 Eur.
Mažiausiai uždirbama Bulgarijoje (1265 Eur) ir Rumunijoje (1490 Eur). Pagal CNR ataskaitą, vairuotojai iš Lietuvos uždirba apie 1500 Eur. Verta pažymėti, kad prancūzų ataskaita visiškai ignoruoja minimalų atlyginimą atskirose valstybėse, kurios – kaip žinia – yra skirtinguose ekonomikos vystymosi etapuose.
Vis dėl to Lietuvių uždarbis yra skandališkai mažas
“Dauguma lietuvių dirba kadencijomis po 6 savaites. Už 6 savaites darbo gauna apytiksliai 2520 Eur, tuomet 3 savaites nedirba. Per metus vidutiniškai uždirba 1260 Eur per mėnesį”, – teigė metų pradžioje Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis.
Patvirtina tai ir Europos statistikos agentūra “Eurostat”, kuri remdamasi eurais išreikšto minimalaus atlyginimo neatskaičius mokesčius lygiu, suskirstė ES valstybes į tris grupes (atsižvelgiant į 2017 m. liepos mėn. minimalų atlyginimą): grupė, kur atlyginimas buvo žemesnis nei 500 Eur per mėnesį (pvz. Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Estija, Rumunija), 500-1000 Eur (pvz. Portugalija, Graikija, Ispanija) ir virš 1000 Eur (Prancūzija, Vokietija, Olandija).
Agentūros duomenys puikiai nurodo tikrą atlyginimo sudėtį. Gintaro Kondrackio teigimu, pateiktu 6 savaičių pavyzdžiu iš tikrųjų Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas po mokesčių būtų apie 400 Eur ir papildomai 800-860 Eur dienpinigių. Tokiu atveju lietuvių uždarbis yra vienas geriausių Europoje. Tik problema yra kitur.
“Kadangi dienpinigiai nėra atlyginimas, jų paskirtis nėra atlyginti už darbą, nuo jų nemokami mokesčiai, nenormalu, kad jų dalis bendrose pajamose yra kelis kartus didesnė nei pagrindinio atlyginimo. Dėl to vairuotojas gaus mažą pensiją, bei visas kitas socialines išmokas”, – sakė Gintaras Kondrackis.
Atlyginimo struktūra tai pagrindinė vairuotojų uždarbio problema. Bazinis atlyginimas yra tiesiog per mažas ir tai turi labai didelę įtaką darbuotojo socialiniam saugumui. Pavyzdžiui, jo kreditingumui, nes bankai neatsižvelgia į dienpinigius, pensijos dydžiui arba išmokai ligos atveju.
Jei lietuviams nepatinka, dirbs užsieniečiai?
“Sodros” duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvoje dirbo apie 7,6 tūkst. vilkikų ir lengvųjų automobilių bei furgonų vairuotojų iš trečiųjų šalių. Ar jie kelia grėsmę šalies vairuotojams?
“Kas visus vairuotojus laiko dirbti būtent lietuviškose įmonėse? Yra galimybių ir kitur dirbti, o po reisų ilsėtis Lietuvoje. Aš pats gyvenu ir dirbu Švedijoje. Man teko bendrauti su vairuotojais, kurie važinėja ilgus atstumus ir nesiskundžia. Skandinavai skiriasi nuo lietuvių tiek kultūra, tiek bambėjimu” – pasakoja Trans.INFO skaitytojas E. Apanavičius.
“Lietuvoje netrūktų vairuotojų, jei atlyginimo struktūra būtų kitokia. Nedidelė pagrindinė dalis ir papildomai dienpinigiai neskatina vairuotojų dirbti”, – teigia Gintaras Kondrackis.
“Ukrainiečiai Lietuvoje nenori ilgai užtrukti. Jie skuba į Vakarus, į Vokietiją ar Prancūziją. Lietuvoje žmonių dirbti užtenka papildomai, ir net atvažiuos daug svetimšalių vis tiek mūsų tranzitinėje šalyje darbo netrūktų. Problemas kuria Vyriausybė, kuri nenori pakeisti bazinių atlyginimų ir kuria vis daugiau mokesčių, dėl ko vežėjai ieško papildomų taupymo šaltinių. Pavyzdžiui moka mažiau lietuviams arba įdarbina pigesnius svetimšalius”, – sako “Girtekos” vairuotojas Aleksandras.
Trans.INFO nuotr.