Numatoma, kad investicijos bus nukreiptos į svarbiausius uosto modernizavimo darbus. Tarp jų – laivybos kanalo gilinimas tarp Kiaulės Nugaros salos ir Smeltės pusiasalio, modernaus kruizinių laivų terminalo statyba bei kiti infrastruktūros projektai.
Investicijos orientuotos į ilgalaikę uosto plėtrą
Pasak laikinojo susisiekimo ministro Juro Taminsko, Europos investicijų banko finansavimas leis spartinti strategiškai svarbius projektus ir sustiprins Klaipėdos uosto pozicijas Baltijos jūros regione.
Šiuo parašu auginame ir stipriname Klaipėdos uostą, kad jis išliktų pažangos, tvarumo ir inovacijų lyderis Baltijos jūros regione. Europos investicijų banko suteiktos lėšos virs dideliu postūmiu uosto plėtrai, jūrinei pramonei, žaliajai energetikai ir visos šalies saugumui“, – pranešime cituojamas J. Taminskas.
Ministerijos teigimu, finansavimas padės įgyvendinti projektus, kurie svarbūs ne tik krovos pajėgumų didinimui, bet ir aplinkosauginiams tikslams bei jūrinės infrastruktūros modernizavimui.
Dalis finansavimo jau užtikrinta
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2026–2029 metų strateginiame veiklos plane numatyta, kad planuojamoms investicijoms įgyvendinti reikės apie 115 mln. eurų skolintų lėšų.
Dėl finansavimo dar praėjusiais metais pradėtos derybos su Šiaurės investicijų banku ir Europos investicijų banku.
Pirmasis susitarimas jau pasiektas – 2026 metų gegužę su Šiaurės investicijų banku pasirašyta sutartis, pagal kurią Uosto direkcijai bus suteikta iki 55,5 mln. eurų paskolų.
Europos investicijų banko paskolos sutartį planuojama pasirašyti artimiausiu metu. Kartu su jau užtikrintu finansavimu ji sudarys didžiąją dalį lėšų, reikalingų artimiausių metų Klaipėdos uosto investiciniams projektams įgyvendinti.
