„Europos Sąjungos skirtos lėšos vandenilio gamybos bazės kūrimui Klaipėdos uoste – tik įrodymas, kad tvirtai einame aplinkos apsaugojimo nuo CO2, keliu. Ateityje – dar ne vienas darbas, kurį reikia įgyvendinti, siekiant tokią bazę turėti“, – pranešime sakė uosto vadovas Algis Latakas.
Šiuo metu taip pat vertinamas vandenilio gamybos ir jo papildymo punktų plėtros Klaipėdos uoste poveikis aplinkai. Bus analizuojamos dvi vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų galima vystyti žaliojo vandenilio gamybą. Taip pat bus vertinama galima kvapų sklaida, triukšmo ir cheminės taršos tikimybė bei poveikis visuomenei.
Klaipėdos uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį, jo galingumas sieks iki 2 megavatų (MW). Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų vidurio numatomam viešajam sausumos ir vandens transportui kasmet prireiks pagaminti iki 70 tonų vandenilio. Pagamintas vandenilis, planuojama, bus išpilstomas į autotransporto priemones ir vandeniliu varomus laivus.
Vandenilį planuojama naudoti ne tik Klaipėdos uosto, bet ir verslo reikmėms. Klaipėdos uoste dalį pagaminto vandenilio viešajam transportui naudos Klaipėdos autobusų parkas. Juo pildyti planuojama ir į uostą atplaukiančius prekybinius laivus, jis taip pat bus naudojamas Uosto direkcijos laivyne: numatyta įsigyti atliekų surinkimo laivą, varomą žaliaisiais degalais.
Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
