Elektriniam sunkiajam transportui – papildomi 16 mln. Eur

Elektriniams sunkvežimiams – naujas finansavimas

Susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė Transporto inovacijų forume paskelbė, kad EIB priėmė sprendimą dėl papildomų lėšų sunkiojo elektrinio transporto skatinimui.

Praėjusią savaitę Europos investicijų bankas patvirtino ir numatė skirti papildomai 16 mln. eurų sunkiojo transporto elektrinių priemonių skatinimui. Anksčiau nesame turėję tokios paramos, tad ir toliau nuosekliai skatinsime tiek finansine parama, tiek kitomis priemonėmis elektromobilumo plėtrą Lietuvoje“, – kalbėjo viceministrė.

Šis sprendimas aktualus Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms, svarstančioms investicijas į elektra varomus sunkvežimius ir kitas sunkiasvores transporto priemones. Tokių transporto priemonių įsigijimas reikalauja didelių pradinių investicijų, todėl finansinės paskatos gali turėti reikšmės įmonių sprendimams atnaujinti savo parkus.

Ankstesnis tiesioginės paramos kvietimas naujoms elektrinėms sunkiasvorėms transporto priemonėms įsigyti baigėsi 2025 metų spalį. Nuo to laiko naujas kvietimas nebuvo paskelbtas.

Vis dėlto papildomų 16 mln. eurų numatymas dar nereiškia, kad vežėjai jau gali teikti paraiškas paramai gauti. Kol kas nepranešta, kada prasidės naujas finansavimo etapas, kokio dydžio parama galės pasinaudoti viena įmonė ir kokie reikalavimai bus taikomi transporto priemonėms.

Šios aplinkybės bus svarbios verslui vertinant būsimas investicijas ir jų atsipirkimą.

Transporto sektoriaus pertvarka tampa ir saugumo klausimu

Transporto inovacijų forume valdžios atstovai pabrėžė, kad investicijos į transportą ateityje bus vertinamos ne tik pagal ekonominę ar aplinkosauginę naudą, bet ir pagal jų reikšmę valstybės saugumui.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad geopolitinių grėsmių akivaizdoje patikimi susisiekimo tinklai ir saugios tiekimo grandinės tampa vienu svarbiausių valstybės atsparumo veiksnių.

Be krizėms atsparių susisiekimo tinklų valstybės saugumas tampa trapus. Be saugių tiekimo grandinių ir patikimų jungčių su likusia Europa esame labiau pažeidžiami. Todėl kariniam mobilumui kritiškai svarbūs „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektai bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra yra prioritetiniai šios Vyriausybės darbotvarkės darbai. Jų įgyvendinimas reikš ir didesnį saugumą, ir konkurencingesnę mūsų ekonomiką“, – sakė premjeras.

Pasak jo, transporto sektoriaus perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių taip pat turi platesnę strateginę reikšmę.

Laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas svarbus ne tik siekiant mažinti taršą, bet ir norint sumažinti Lietuvos bei visos Europos priklausomybę nuo energijos išteklius politiniam spaudimui naudojančių valstybių.

Tai reiškia, kad transporto elektrifikacija vis dažniau siejama su energetiniu saugumu ir ekonominiu atsparumu.

Geležinkeliai, keliai ir uostai turės veikti kaip viena sistema

Susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė forume pristatė tris pagrindines ministerijos veiklos kryptis: atsparesnės transporto infrastruktūros kūrimą, konkurencingo transporto ir logistikos sektoriaus stiprinimą bei technologijomis ir duomenimis grindžiamą transporto sistemos valdymą.

Jos teigimu, Lietuva turi pereiti nuo pavienių infrastruktūros projektų prie vientisos transporto sistemos planavimo.

Nuo atskirų projektų planavimo pereiname prie visos transporto sistemos valdymo – geležinkeliai, keliai, Klaipėdos jūrų uostas, oro uostai, logistikos centrai turi veikti kaip vienas kitą papildantis tinklas, kuris užtikrina ne tik keleivių ir krovinių vežimą. Nuo jo priklauso valstybės aprūpinimas, ekonominis saugumas ir karinis mobilumas, todėl investicijas į strategiškai svarbią transporto infrastruktūrą vertiname kaip į nacionalinį viso regiono saugumą“, – teigė D. Sujetaitė.

Toks požiūris rodo, kad transporto infrastruktūros plėtra vis glaudžiau siejama su gynybos, energetikos ir ekonomikos politikos prioritetais.

Strateginiais projektais išlieka „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir Klaipėdos jūrų uosto plėtra. Šios transporto jungtys svarbios tiek Lietuvos verslui ir tarptautinei prekybai, tiek sąjungininkų karinių pajėgų judėjimui.

Viceministrės teigimu, stipri transporto sistema nėra ta, kurioje niekada nekyla sutrikimų. Svarbiausia, kad ji galėtų patikimai veikti net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

Europa susiduria su augančia Kinijos konkurencija

Transporto elektrifikacijos svarbą forume akcentavo ir Europos Centrinio Banko (ECB) atstovas Maciejus Grodzickis, apžvelgęs pokyčius Europos automobilių rinkoje.

Pasak jo, automobilių pramonės elektrifikacija keičia nusistovėjusius pasaulinės prekybos srautus, o Europos gamintojai susiduria su vis didesne Kinijos konkurencija.

Paprastai Europa puikiai eksportuodavo automobilius, parduodavo esamą transporto priemonių perteklių. Europos eksporto rinka buvo labai įvairi, eksportuodavome tiek kaimynams, tiek į tolesnius regionus, tačiau dabar eksporto dalis mažėja“, – kalbėjo ECB atstovas.

Jo teigimu, Europos automobilių pramonės konkurencinis pranašumas ilgą laiką buvo susijęs su vidaus degimo variklių technologijomis, tačiau rinkai sparčiai pereinant prie elektrinių transporto priemonių keičiasi ir konkurencijos sąlygos.

M. Grodzickis pažymėjo, kad hibridinių ir visiškai elektrinių automobilių reikšmė tarptautinėje prekyboje didėja, o Kinija šioje srityje jau yra įgijusi svarbų pranašumą.

Šie pokyčiai aktualūs ne tik automobilių gamintojams, bet ir transporto paslaugų bendrovėms, kurioms tenka spręsti, kokiomis technologijomis pagrįsti būsimas investicijas.

Vežėjams svarbios ne tik subsidijos

Papildomas 16 mln. eurų finansavimas gali tapti paskata Lietuvos vežėjams sparčiau pereiti prie elektrinio sunkiojo transporto. Tačiau vien paramos transporto priemonėms įsigyti nepakanka visai sektoriaus pertvarkai.

Elektrinių sunkvežimių naudojimo galimybės priklauso ir nuo įkrovimo infrastruktūros prieinamumo, elektros tinklų pajėgumo, maršrutų ilgio bei transporto priemonių eksploatavimo sąnaudų.

Todėl valstybės finansinės paskatos bus veiksmingiausios tuomet, kai transporto elektrifikacija bus derinama su infrastruktūros plėtra ir verslo poreikiais.

Kol kas lieka neatsakytas svarbiausias vežėjams rūpimas klausimas – kada ir kokiomis sąlygomis bus galima pasinaudoti naujuoju finansavimu.

Nors ministerija paskelbė apie papildomus 16 mln. eurų, konkrečios paramos teikimo tvarkos dar teks sulaukti. Nuo jos priklausys, kiek transporto įmonių galės pasinaudoti numatomomis lėšomis ir kokį postūmį jos suteiks Lietuvos sunkiojo transporto elektrifikacijai.