Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Baltijos šalys pamažu švelnina apribojimus, įvestus 2020 m. kovo mėnesį dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau yra aišku, kad jų ekonomikos, kurias aiškiai palietė ši krizė, turi pereiti labai ilgą kelią, kad vėl atsigautų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato, kad Estijos Bendrasis vidaus produkto smukimas (BVP) 2020 m. bus mažesnis (7,5 proc. paprastai per metus) nei dviejose kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje. Tarptautinis kreditorius savo balandžio mėnesio ataskaitoje prognozuoja, kad Estija 2021 metais pasieks (paprastai per metus) 7,9 proc. kilimą. Estijos finansų ministerija 2020 m. numato Estijoje BVP smukimą (paprastai per metus) 8 procentais.

Estijos centrinio banko nuomone, jeigu su pandemija susiję apribojimai bus sušvelninti, Estijos ekonomika gali sumažėti (paprastai per metus) 6 procentais. Jei padėtis pagerės rugpjūčio pradžioje, šalies ekonomika gali smukti (paprastai per metus) 14 procentų. Bankas skaičiuoja, kad kiekviena sekanti apribojimų savaitė skatins ekonomikos smukimą 0,5 proc.

Kovo mėnesį Talinas paskelbė nepaprastąją padėtį – uždarė mokyklas ir universitetus, atšaukė sporto ir kultūrinius renginius, uždarė valstybines sienas ir tokiu būdu užkirto kelią tarptautiniam keleivių judėjimui, tame – ir keltų linijai su Švedija. Estijos vyriausybė pirmiausia prailgino nepaprastąją padėtį įki 2020 m. balandžio 24-osios, o po to – dar ilgesniam laikui. Tuo pat metu pradėjo švelninti karantino priemones, kadangi pamažu stabilizavosi naujų koronaviruso atvejų kiekis pasiekęs gana žemą lygį.

„Kai kurie apribojimai bus panaikinti anksčiau, o kiti – vis dar galios net ir pasibaigus krizei” – tą pačią dieną pasakė šalies premjeras Jüri Ratas. „Pirmas žingsnis buvo sugrąžinti suplanuotą gydymą, o sekantys žingsniai – tai protingas ir subalansuotas ekonomikos atgaivinimas” – pridūrė.

Vyriausybės gelbėjimo „virvė“

Balandžio mėnesio vidury Estijos vyriausybė priėmė priemonių paketą, skirtą padėti nuo krizės nukentėjusioms įmonėms ir gyventojams, pagal kurį būtent yra skiriama finansinė parama darbdaviams, paskolos ir kreditinės garantijos įmonėms, lengvatos mokant mokesčių skolas verslininkams ir sumažinant akcijų mokesčius.

Pagal Estijos Finansų ministeriją, atsižvelgiant į vyriausybės priemones skirtas ekonomikai remti, 2020 m. bendras nominalus biudžeto deficitas sieks 2,62 mlrd. Eur. Neigiama vyriausybės patvirtintų pagalbos priemonių įtaka nominaliai vyriausybės biudžeto situacijai sieks 1,15 mlrd. Eur, tai yra 4,4 proc. Estijos BVP 2020 m. Tai sukels nominalų 10,1 proc. BVP deficitą.

Vyriausiasis Estijos Swedbank skyriaus ekonomistas Tõnu Mertsina teigia, kad vyriausybės paketo jėga yra parama verslininkų ir darbuotojų sektoriui, kurią skiria specialios institucijos. Draudimų fondas Nedarbo atveju padengs 70 proc. ankstesnio atlyginimo asmenims, kurie buvo atleisti iš darbo dėl pandemijos. „Tačiau tam tikros sąlygos ir parama trunka vos du mėnesius” – Finansų Stebėtojui pasakė Mertsina. Estijos vyriausybė konstatavo, kad siekdama užtikrinti darbuotojų pajamas krizės metu, Fondui skirs 250 mln. Eur.

Mertsina džiaugiasi taip pat vyriausybės valia padėti verslininkams sušvelninti jų problemas susijusias su finansiniu likvidumu teikiant kreditų garantijas valstybinės KredEx agentūros dėka. Vyriausybė skirs 300 mln. Eur strateginėms įmonių investicijoms tarpininkaujant šiai institucijai, kurią 2001 m. įkūrė Estijos Ūkio ministerija.

„Per daug sudėtingos” sąlygos

2020 m. balandžio pradžioje laivybos įmonė Tallink, kuri rimtai nukentėjo dėl keleivių srauto sustabdymo bei turizmo sektoriaus nuosmukio, pateikė KredEx-ui didžiausią paraišką dėl pagalbos. „Tačiau kai kurios sąlygos (gauti paramą nuo KredEx – aut.) yra pernelyg sudėtingos” – sakė Mertsina.

2020 m. balandžio mėnesį iškilo skandalas su Bolt – įmone, siūlančia programą taksi transporto ir pasiuntinių paslaugų užsakymui Taline, kuri pareikalavo iš KredEx tiesioginio pagalbos kredito siekiančio 50 mln. Eur arba pastovios garantijos gauti banko kreditą siekiantį 90–100 proc. visos kredito sumos. Estijos Finansų ministras Martin Helme smarkiai sureagavo. Pagal jį, „įsiskolinusi bendrų paslaugų užsakymui skirta programa”, „mokanti nedidelius mokesčius ir neturinti ilgalaikio turto” netenkina nei vieno pagrindinių vyriausybės pateiktų finansinės paramos kriterijų.

„Tiesiai pasakius – svarbu tai, ar jie įdarbina daug žmonių, ar sukuria pakankamą pridėtinę vertę ir eksportuoja bei moka dideles mokesčių sumas” – pabrėžė. Bolt įmonės steigėjas, Martin Villig atsakė, kad 2019 m. Bolt už įdarbinimą sumokėjo 8 mln. Eur ir 2020 m. I ketvirtyje – apie 3 mln. Eur. „Dėl to mes esame vienas didžiausių mokesčių už įdarbinimą mokėtojų Estijoje” – pareiškė balandžio mėnesį.

Tuo tarpu Mertsina tvirtina, kad vyriausybės ketinimas sumažinti akcizo mokesčius, ypač už dyzelinį kurą yra „labiau abejotinos vertės pagalba, kadangi naftos kaina ir taip sumažėjo”. Vyriausybės parama turėtų būti labiau nukreipta į verslo, kuris nukentėjo nuo pandemijos labiausiai, veiklą. Beje, vienas svarbesnių vyriausybės atstovų pasakė, kad reikalui esant, tai bus įvykdyta sekančiame papildomame vyriausybės biudžete.

„Kitas klausimas – tai sprendimas apie galimą, laikiną vyriausybės indėlių mokėjimą privalomai pensijų kapitalo sistemai” – pridūrė. Laikinas vyriausybės indėlių stabdymas kapitalo antrajai pensijų sistemos pakopai padės 2020 m. biudžetui sutaupyti 142 mln. Eur. „Valstybė galės išnaudoti tas lėšas ekonomikos rėmimui krizės metu” – balandžio mėnesį pareiškė Finansų ministerija.

„Liberalus” Latvijos uždarymas

Pagal Tarptautinio valiutos fondo prognozes, 2020 metais kaimynė Latvija, lyginant su trejetu Baltijos šalių, susidurs su didžiausiu BVP nuosmukiu (8,6 proc. paprastai per metus). Tačiau ši šalis turėtų užfiksuoti didžiausį kilimą 2021 m. (8,3 proc. paprastai per metus).

Latvijos vyriausybė kovo mėnesį paskelbė nepaprastąją padėtį, uždarė valstybines sienas, sustabdė tarptautinį, reguliarų keleivių judėjimą, mokykloms ir universitetams įsakė nuotolinį mokymą. Balandžio mėnesį nepaprastoji padėtis buvo pratęsta iki 2020 m. gegužės 12-osios, o po to – iki birželio 9-osios.

Nepaisant viso šio apribojimų sąstato, Latvijos vyriausybė leido darbo dienomis prekiauti prabangos prekių, drabužių ir kitose parduotuvėse. Maisto ir namų apyvokos prekių parduotuvėms, vaistinėms, sodo centrams, augintinių parduotuvėms bei optikos parduotuvėms leista dirbti visą savaitę. Be to, vyriausybė leido dirbti kavinėms ir restoranams su sąlyga, kad jų vadovybė įves griežtas apsaugos priemones.

„Šiuo metu tikimės, kad Latvijos BVP 2020 m. sumažės 9 proc.” – Finansų Stebėtojui sakė Dainis Gaspuitis, vyriausiasis Šiaurės bankų grupės SEB Latvijos filialo ekonomistas. „Latvijai pavyko laiku įvesti labai liberalius apribojimus. Dėl to įmanoma, kad Latvijos ekonomika turės daugiau galimybių mažinti nuostolius susijusius su krize nei kiti. Tačiau sugrįžimas į normalumą bus lėtas, o kai kurie apribojimai galios iki rudenio, o gal ir ilgiau” – pridūrė.

Pasiūlyti pagalbą, siekiant papildyti valstybinį iždą

Gaspuitis mano, kad Latvijos vyriausybė pakankamai greitai sureagavo į krizę, o „tai labai teigiamas faktas”. „Parama skirta ekonomikai yra greitai pritaikoma ir plečiama. Vienas minusas yra tai, kad kai kurių programų sąlygos yra pernelyg griežtos ir tai slopina jų efektyvumą”.

ALTUM – agentūra finansuojanti plėtrą, skirs kreditų garantijas ir paskolas nukentėjusioms dėl COVID-19 krizės įmonėms. Kreditų palūkanos mažiems ir vidutiniams turizmo industrijos ir giminingiems verslams bus sumažintos 50 proc., o didelėms įmonėms – 15 proc.

Valstybė, siekdama sumažinti ekonomines nepaprastosios padėties pasekmes, laikinai rems darbdavius apmokėdama darbuotojų nedarbingumo atostogas bei atlyginimus nedarbo metu. Be to, vyriausybė pareiškė, kad įmonės galės atidėti mokesčių mokėjimus vėlesniam laikui iki 3 metų.

Kovo pabaigoje Latvijos vyriausybė paskelbė 150 mln. Eur paramos paketą valstybės kontroliuojamoms avialinijoms airBaltic, vėliau ši suma buvo padidinta iki 250 mln. Eur. Tuo tarpu 2020 m. balandžio 28 d. vežėjas pasakė, kad jei apribojimai nebus pratęsti, jis yra pasirengęs pradėti skrydžius į 14 kelionės tikslų.

2020 m. balandžio mėnesį Latvijos vyriausybė sukaupė milijardą Eur išleisdama trimetes euroobligacijas. Tą patį mėnesį Ryga susitarė su Šiaurės Investicijų banku (NIB) dėl 500 mln. Eur kredito skirto papildomų valstybinių išlaidų, susijusių su neigiamos koronaviruso pandemijos įtakos slopinimu, finansavimui.

Ilgas kelias iki normalumo

Pagal Tarptautinio valiutos fondo prognozes šių metų BVP smukimas Lietuvoje, kuri kovo mėnesį, pirmajame krizės etape priėmė griežtesnį užsidarymą nei Latvija ir Estija, gali pasiekti 8,1 proc. (paprastai per metus). 2021-aisiais metais šalies ekonomika turėtų kilti 8,2 proc. (paprastai per metus).

„Pirmieji žingsniai priimti sveikatos politikoje reiškė, kad pramonės produkcija patyrė pandemiją šiek tiek švelniau nei kitos Vakarų Europos šalys. Dauguma nuostolių susikaupė antrajame ketvirtyje; tikimasi, kad ekonomika 2020 m. smuks 5 proc., o vėliau, 2021 m. – atsigaus” – balandžio 30 d. analitiniame pranešime skelbė Vytenis Šimkus, Swedbank Lietuvos skyriaus vyresnysis analitikas.

2020 m. balandžio vidury Lietuvos vyriausybė pradėjo diegti daugelio etapų užsidarymo dėl koronaviruso pasekmių švelninimo strategiją, kuri leidžia prekiauti prekybos centruose, turguose, restoranuose ir kavinėse po atviru dangumi. Buvo leista taip pat teikti kai kurias antraeilės reikšmės medicinos paslaugas bei veiklą pastatų viduje ir išorėje apribotu režimu.

„Tikėtina, kad antrąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas palaipsniui didės, kadangi bus atšauktos griežtos karantino priemonės. Tačiau reikia laiko, kad reikalai sugrįžtų į normalumą. Sektoriai, kurie priklauso nuo užsienio svečių srauto ir viešųjų masinių renginių ko gero šiais metais nesugrįš į normalumą.” – pranešė Šimkus.

Vyresnysis Swedbank analitikas taip pat mano, kad eksporto rezultatai nukentės dėl šio sukrėtimo jau po krizės. „Pagrindinių prekybos partnerių paklausa tikriausia sumažės, o artimiausiu laiku gamybos ir transporto sektoriai susidurs su problemomis. Didžiulė nežinia be abejo turės įtakos investavimui, nors viešosios išlaidos šiek tiek kompensuos šį trūkumą” – pabrėžė.

Baltijos šalys tapo „labiau atsparios”

Lietuvos vyriausybė parengė 5 mlrd. Eur paramos programą ekonomikai ir darbuotojams, tai yra šalies BVP 10 proc. 500 mln. Eur bus skirta „užtikrinti būtiniausias priemones efektyviam sveikatos apsaugos sistemų bei viešojo saugumo funkcionavimui” ir tokia pati suma bus skirta darbo vietų ir atlyginimų apsaugai visuose sektoriuose. Vyriausybė žada taip pat padidinti garantinį limitą 500 mln. Eur Valstybiniam žemės ūkio garantijų fondui ir vyriausybės kreditų agentūrai INVEGA.

Be to, vyriausybė rekomendavo centriniam bankui padidinti bankų kreditinį potencialą 2,5 mlrd. Eur sumažinant kredito įstaigų kapitalo reikalavimus, sumažinti likvidumo atsargas ir palengvinti kitą priežiūros veiklą.

Dainis Gaspuitis Finansų Stebėtojui pasakė, kad globalios ekonomikos ir euro zonos perspektyvos dabar atrodo blogiau nei pasaulinės finansų krizės metu. „Tačiau Baltijos šalims ši krizė gali būti švelnesnė nei prieš dešimt metų, nors tai gal nėra per didelė paguoda” – pabrėžė.

„Paskutinį dešimtmetį Baltijos šalių ekonomikos tapo labiau konkurencingos ir atsparios; padidėjo namų ūkių atsargos, taip pat nėra disbalanso, kuris buvo pagrindinė tuometinės krizės priežastis. Be to, šios šalys yra euro zonos narės, o tai yra labai svarbus faktorius; nėra valiutos rizikos, o vyriausybės aktyviai imasi veiklos, kurios tikslas yra užtikrinti paramą tiek verslams, tiek namų ūkiams” – pridūrė.

Straipsnio autorius: Sergejus Kuzniecovas, Finansų Stebėtojo žurnalistas/EstonianWorld.com nuotr.

 

 

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros