„Gegužę kaina sumažėjo iki 9850 dolerių, o šiandien ji yra iki 10,4 tūkst. JAV dolerių. Kainos banguoja: mėnesio pradžioje pakyla, o mėnesio gale leidžiasi kaina. Ji, atrodo, stabilizavosi“, – sakė logistikos bendrovės „Onzė“ direktorė Rasa Mišelinskė.
Anot jos, tokio pat konteinerio gabenimo šiuo maršrutu kainų pikas buvo pasiektas pernai rudenį, kai paslauga kainavo apie 16 tūkst. JAV dolerių, o jų mažėjimas stebimas nuo šių metų pradžios.
R. Mišelinskė negalėjo įvardyti kainų mažėjimo priežasties – pasak jos, laivybos linijos informacijos apie įkainius neteikia.
„Kodėl tos kainos tokios, laivybos linijos nekomentuoja“, – sakė logistikos bendrovės vadovė.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika mano, kad kainų mažėjimas yra laikinas, jos vėl ims augti rudenį, kai verslas padidins užsakymus kalėdinei prekybai.
„Šiek tiek atpigo tikriausiai dėl to, kad yra tam tikras sezoniškumas, bet nėra garantuota, jog toks kainų lygis išsilaikys ilgai, atpigimas – laikinas. Dabar dar neprasidėjęs kalėdinių prekių vežimas, daug žmonių atostogauja, kai kurios įmonės dėl atostogų net užsidaro ar veikia tik dalinai. Gali būti, kad artėjant rudeniui pervežimų paklausa išaugs, o tada kils ir kainos“, – sakė V. Šileika.
Klaipėdos uoste per penkis šių metų mėnesius perkrauta 404,3 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) – 63,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Asociacijos prezidentas augančios jų krovos nesieja su atpigusiu jų gabenimu: „Nemanyčiau, kad tai turėtų būti faktorius“. Tuo metu vieno konteinerio vežimas geležinkeliais iš Kinijos iki Lietuvos per birželį pabrango 3 tūkst. JAV dolerių.
„Skaičiuojant nuo pardavėjo atidavimo Kinijoje iki pirkėjo pasiėmimo Vilniuje birželį kaina buvo apie 10,4 tūkst., šiandien – apie 13,4 tūkst. JAV dolerių. Situacija yra tokia, kad konteinerio atgabenimas geležinkeliu kainuoja 2-3 tūkst. dolerių daugiau nei jūra“, – BNS sakė R. Mišelinskė.
Geležinkeliu iš Kinijos gabenamų konteinerių Lietuvos užsakovai vyksta atsiimti į Lenkijoje esantį Malaševičės terminalą, kur stabteli į Lenkiją važiuojantis traukinys: Kinija pernai rudenį sustabdė traukinių reisus tiesiogiai į Lietuvą.
„Traukiniai iš Kinijos į Lietuvą neužsuka nuo praėjusių metų rudens, kai tarp šalių kilo įtampa, jie dabar stoja Malaševičėje, Lenkijoje, o iš ten tenka parsivežti kelių transportu“, – kalbėjo R. Mišelinskė.
Jos manymu, paslauga, tikėtina, brangsta dėl augančios rizikos, nes maršrutas driekiasi per Rusiją ir Baltarusiją, taip pat vis dar jaučiamos koronaviruso apribojimų pasekmės.
„Tikslių priežasčių nežinome, tačiau gali būti, kad kaina auga dėl didėjančios rizikos, nes traukiniai važiuoja per Rusiją ir Baltarusiją. Tikėtina, kad kaina didėja dėl spūsčių pasienyje, susikaupusių krovinių dėl Covid-19 apribojimų – vis dar jaučiasi karantino pasekmės Šanchajuje, taip pat – dėl padažnėjusių traukinių išvykimų“, – teigė R. Mišelinskė.
Lietuvos logistikos asociacijos prezidento Antano Šimelio nuomone, paslaugos brangimui įtakos galėjo padaryti linijos apkrovimas, nes pritaikius Vakarų sankcijas Rusijai padaugėjo į ją geležinkeliu iš Azijos vežamų krovinių.
„Toje grandinėje nėra daug konkurencijos, matyt, tai pačių operatorių strateginiai žingsniai. Be to, kiek man žinoma, ši linija ta kryptimi yra gana apkrauta, dėl srauto tarp Kinijos ir Rusijos, krovinių iš Azijos į Rusiją dėl tarptautinių sankcijų negalima vežti per Europos uostus. Turbūt visa tai daro įtakos pervežimams ir jų kaštais, bet tai tik mano nuomonė, prielaida be tikslios informacijos“, – BNS sakė A. Šimelis.
5-asis ES sankcijų paketas nuo balandžio uždraudė laivams su Rusijos vėliava įplaukti į Europos Sąjungos uostus.