„Kol kas to nejaučiame, bet galvoju, kad pajusime – dėl nulinės tolerancijos taikymo Kinijoje masiškai uždaromos darbo vietos, uostai, terminalai. Kadangi kroviniai iš Kinijos keliauja ilgiau nei mėnesį, pasekmes dėl to mes jausime šiek tiek vėliau, paaštrėjusi situacija turėtų atsiliepti krovinių pristatymo terminams, jie vėluos“, – teigė Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot V. Šileikos, praėjusiais metais suprastėjus Lietuvos ir Kinijos prekybai smuko tik eksporto apimtys, tuo metu importas nemažėja.
„Importas iš Kinijos į Lietuvą nėra sustojęs, konteineriai ir prekės iš šios šalies keliauja – kad apimtys būtų labai kritusios, negalima sakyti. Kita situacija – su eksportu, kuris yra sustojęs“, – sakė V. Šileika.
Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas taip pat patvirtino, kad konteinerių srautai iš Kinijos į Lietuvą išlieka tokie pat, kaip anksčiau.
„Jeigu skaičiuosime krovinį, kuris iškraunamas Klaipėdos uoste ir keliauja į Lietuvą ar toliau, aš sakyčiau, jog skaičiai išlieka tie patys – apie 100 tūkst. tonų per mėnesį, bet tai labai aptakus skaičius“, – teigė A. Latakas.
Sparčiai plintant itin užkrečiamai omikron atmainai per pastarąjį mėnesį dešimtys milijonų Kinijos gyventojų vėl patyrė karantiną, apribotos kelionės, sutriko gamyba, o Šanchajus, kuriame yra didžiausias pasaulyje jūrų uostas, tapo didžiausio šalyje protrūkio epicentru.
Į Lietuvą iš Kinijos importuojamos plataus vartojimo prekės, žaliavos, įrengimai, komplektuojančios detalės, kitos prekės.
Kinija pernai rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui pernai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą.