VILNIUS TECH profesorius Vladislavas Petraškevičius pabrėžia, kad degalų kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių visą ekonomiką.
„Kuro kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Jis reikalingas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sričių, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia tiek verslą, tiek paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, – sako jis.
Brangstant kurui, didėja transporto sąnaudos, o kartu – ir galutinės prekių bei paslaugų kainos. Tai reiškia, kad net tie, kurie patys nevairuoja, vis tiek pajunta poveikį per bendrą infliaciją.
„Dėl to didėja infliacija, o gyventojai turi daugiau mokėti už maistą, prekes ir, žinoma, keliones. […] Visa tai ženkliai sumažina žmonių perkamąją galią“, – aiškina ekonomistas.
„Kainų lubos“ – greita pagalba su šalutiniais efektais
Kai kurios valstybės renkasi tiesioginę intervenciją – nustato maksimalias degalų kainas. Tokia priemonė trumpuoju laikotarpiu gali sumažinti spaudimą vartotojams, tačiau ilgainiui sukelia rinkos iškraipymus.
„Tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainas vartotojams […], tačiau ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių. […] tiekėjams gali tapti nepelninga jį parduoti, todėl gali atsirasti tiekimo problemų“, – įspėja V. Petraškevičius.
Blogiausiu scenarijumi tai virsta deficitu: eilėmis degalinėse, trikdžiais transporte ir papildoma našta valstybės biudžetui, jei tenka kompensuoti kainų skirtumą.
Panikos mechanizmas
Dar vienas svarbus veiksnys – vartotojų elgsena. Ekonomistas atkreipia dėmesį į vadinamąjį paklausos šoką, kuris dažnai paaštrina krizines situacijas.
„Jei žmonės išgirsta, kad kuro kainos netrukus smarkiai kils arba kad jo gali pritrūkti, daugybė pirkėjų vienu metu skuba į degalines […]. Dėl to paklausa staiga labai padidėja ir degalinėse gali susidaryti eilės“, – sako jis.
Tai reiškia, kad kartais krizę sukuria ne realus trūkumas, o lūkesčiai ir baimės.
Lietuvos pasirinkimas – mažesnė rizika, bet laikinas efektas
Lietuva kol kas renkasi mažiau intervencinį kelią – didina pasiūlą išleisdama dalį strateginių rezervų. Tai leidžia išvengti tiesioginio rinkos iškraipymo, tačiau problema neišnyksta.
„Net ir dabartinis sprendimas […] problemą spręs tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti“, – pažymi V. Petraškevičius.
Tai reiškia, kad šiandienos stabilizavimas gali reikšti didesnes sąnaudas ateityje.
Tarp rinkos ir politikos
Ekonomistai sutaria, kad nei visiškas nesikišimas, nei griežtas reguliavimas nėra idealus sprendimas. Valstybės turi ieškoti balanso – amortizuoti šoką, bet nesugriauti rinkos mechanizmų.
„Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, akcizo ar kitų mokesčių mažinimas, subsidijos tam tikriems sektoriams“, – sako V. Petraškevičius.
Šiandienos situacija rodo, kad svarbiausias klausimas nėra, ar valstybė turėtų veikti, o kaip tai padaryti taip, kad trumpalaikiai sprendimai netaptų ilgalaikėmis problemomis.
