Iniciatyvos autoriai šį žingsnį vadina ne strateginiu kurso keitimu, o greita reakcija į išorinį kainų šoką, kilusį dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusio naftos tiekimo.
Projekto iniciatorius, Seimo narys Lukas Savickas, akcentuoja, kad dabartinė degalų kainų situacija jau peržengė „teorinės problemos“ ribą ir tiesiogiai veikia ekonomiką.
„Degalų kainos šiandien yra aukščiausios nuo 2022 metų, o dyzelinas Lietuvoje jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tai reiškia viena – kainų spaudimas jau nebėra vien teorinis“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, reikšmingą galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai, todėl būtent jų koregavimas gali greičiausiai duoti efektą.
Šiuo metu CO2 dedamoji sudaro apie 10–13 centų už litrą degalų. Tai, anot L. Savicko, pakankamai didelė dalis, kad jos laikinas sumažinimas turėtų apčiuopiamą poveikį.
Kiek galėtų pigti degalai?
Pagal siūlomas pataisas, CO2 dedamoji būtų mažinama beveik perpus arba reikšmingai mažinama visoms pagrindinėms kuro rūšims:
- benzinui – nuo 96 iki 47 eurų už 1 tūkst. litrų
- dyzelinui – nuo 104,8 iki 68,6 eurų už 1 tūkst. litrų
- žibalui – nuo 108,4 iki 53,6 eurų už 1 tūkst. litrų
- suskystintoms dujoms – nuo 66,8 iki 40,4 eurų už toną
Tai reikštų kelių centų sumažėjimą galutinėje litro kainoje – efektą, kuris ypač svarbus transporto, logistikos ir žemės ūkio sektoriams.
„Tai yra laikina, tikslinė ir proporcinė priemonė“, – pabrėžė L. Savickas, pridurdamas, kad ji nekeičia ilgalaikės klimato politikos krypties, o tik koreguoja jos intensyvumą krizės metu.
Politinis palaikymas
Pirmasis balsavimas Seime rodo, kad siūlymas turi politinį svorį – už projektą balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo tik 3, dar 3 susilaikė.
Tačiau tai dar tik proceso pradžia. Projektas perduotas svarstyti Biudžeto ir finansų komitetui, taip pat bus prašoma Vyriausybės išvados. Į plenarinių posėdžių salę klausimas turėtų grįžti gegužės viduryje.
