Anot jo, ši Pietryčių Azijos šalis galėtų prisidėti ir plėtojant uosto infrastruktūros projektus ateityje.
„Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo su Singapūru jūrinio transporto srityje tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Singapūrą, pritraukti naujų krovinių rūšių. Ateities infrastruktūros projektai Klaipėdos uoste taip pat galėtų tapti bendradarbiavimo objektu“, – pranešime teigė A. Latakas.
Šeštadienį jis su Lietuvos ambasadoriumi Singapūre Dariumi Gaidžiu Klaipėdoje aptarė tolimesnį kryptingą dvišalį bendradarbiavimą, iš arti supažindino su uosto veikla.
Pasak pranešimo, A. Latakas taip pat neseniai su vizitu viešėdamas Singapūre susitiko su šalies Transporto ministerijos, jūrų ir uostų administracijos (MPA), uosto direkcijos (PSA) ir logistikos asociacijos vadovais.
Kaip nurodo Klaipėdos uostas, vienas pagrindinių šių susitikimų akcentų buvo teritorinės Klaipėdos uosto plėtros projekto pristatymas. Taip pat aptarti inovacijų, tvarumo, skaitmenizacijos projektai Klaipėdos uoste ir Singapūro jūrų uoste.
Klaipėdos uostas siekia įkurti žaliąjį laivybos koridorių, o Singapūras su Los Andželo uostu jį jau yra įdiegę.
Pasak pranešimo, nuo praėjusių metų Singapūre veikianti Lietuvos ambasada kartu leido su šia šalimi užmegzti glaudesnius ryšius ir Klaipėdos uostui.
„Singapūras išsiskiria savo pažanga, inovacijų diegimu. Vos prieš 58 metus nepriklausomybę gavusi šalis-miestas daugeliui yra pavyzdys kaip per tokį trumpą laiką iš itin mažos šalies tapti lyderiu pasaulyje, rodančiu pavyzdį inovacijų diegimo, tvarumo, mokslo ir verslo sinergijos bei kitose srityse“, – teigia A. Latakas.
2022 metais Singapūro kroviniai Klaipėdos uoste sudarė apie 0,3 mln. tonų. Daugiausia tai buvo naftos ir mineraliniai produktai, chemijos pramonės produkcija, gėrimai, tabakas, maisto produktai, netaurieji metalai, mašinos, mechaniniai įrenginiai, elektros įranga, mediena, tekstilė.
Iš 69 pasaulio valstybių, su kuriomis Klaipėdos uostą sieja prekybiniai ryšiai, Singapūras pagal krovinių kiekį yra 21-oje vietoje.
