Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad taršaus kuro apmokestinimas turėtų pagerinti aplinkos taršos situaciją, ypač transporte, kur CO2 emisijų išmetimai nuo 2005 metų auga.
„Ne paslaptis, Lietuvoje ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad ji skatino taršesnį kurą, todėl, kad dyzelio akcizai visada būdavo mažesni, dėl to turime automobilių parko dyzelizaciją, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau nei norėtume turėti, ir tas CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra, tarkime, elektromobiliams įsigyti, atnaujinti parką ir panašiai. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas yra viena iš dalių“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seime teigė, kad Lietuva už importuojamą iškastinį kurą ir elektrą kasmet sumoka apie 6 mlrd. Eur.
„Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus.
„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.
Pasak Kasparo Adomaičio, Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir manipuliacijų dėl degalų importo būtina.
„Daug gąsdinimų kaip čia viskas blogės ir panašiai, bet importiniai naftos degalai iš tiesų skandina Lietuvos ekonomiką nemažiau negu kad visi kiti veiksniai sudėjus kartu. Naftos, degalų importo kainos priklauso nuo karo, priklauso nuo manipuliacijų, kartelinių susitarimų didžiųjų pasaulio naftos išgavėjų tokių kaip Saudo Arabijoje, Rusijoje ir kitų šalių“, – kalbėjo K. Adomaitis.
Papildomi mokesčiai verslui
Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.
„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos (…) šalies ekonomiką?”, – teigė mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas.
„Ir toliau lieka tas pats registracijos mokestis ir dar siūloma užkabinti du papildomus akmenis – akcizus ir CO2 dedamąją. Tai reiškia, kad mes mokėsime už taršą, kurią sukelia transportas, tai yra pravažiuojantis transportas per Lietuvą. Man labai gaila, apmaudu, keista ir pikta tuo pačiu, kai ministras kalba, kad mes suinteresuoti, kad kuo mažiau dyzelino piltųsi visi Lietuvoje, o važiuotų piltis į Latviją, Lenkiją ir tas pats pravažiuojantis krovininis transportas taip pat“, – kalbėjo K. Mažeika.
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas.
„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.
Reikalingos kompleksinės priemonės
Transporto inovacijų asociacija (TIA) tvirtina, kad akcizų degalams didinimas pakels sektoriaus išlaidas, tačiau norimo rezultato kovojant su klimato kaita ir aplinkos tarša neduos. TIA vadovė Asta Kazlauskienė ragina į problemą žvelgti kompleksiškai, eiti ne tik apmokestinimo, bet viso sektoriaus skaitmenizavimo ir papildomų priemonių įvedimo einant dekarbonizacijos keliu.
„Akcizų didinimas savaime netaps paskata transporto sektoriui modernizuoti savo transporto parką ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai tik kels sektoriaus išlaidas ir mažins galimybes nenuostolingai vystyti verslą. Keliant akcizus kurui, būna į situaciją žvelgti kompleksiškai“, – įsitikinusi A. Kazlauskienė.
Asociacijos nuomone, kompleksinės priemonės, kurios skatina rinktis mažiau taršias alternatyvas yra būtent tai, ko šiuo metu labiausiai reikia Lietuvos transporto sektoriaus atstovams. Dažnu atveju užsakovai nėra linkę mokėti daugiau už „švaresnį transportą“, o pats verslas prisiimti visų išaugusių kaštų, susijusių su alternatyvaus švaresnio kuro bei juo varomų vilkikų įsigijimų, negali.
„Pirmąjį 2023 m. ketv. transporto sektoriuje jaučiama padidėjusi konkurencija, rinkoje jaučiamos recesijos nuotaikos. Dar praėjusiais metais buvo galima perkelti verslo išlaidas ant kliento pečių, pavyzdžiui, pabrangus kurui arba norint pereiti prie tvaresnio transporto, tačiau dabar, kai rinkoje juntama recesijos baimė, to padaryti praktiškai nebeįmanoma. Dėl to verslai nesiryžta investuoti į mažiau taršias transporto priemones, todėl kompleksiška valstybės parama ir skatinimas yra labai reikalingi“, – aiškina A. Kazlauskienė.
Praeitais metais Transporto inovacijų asociacija kartu su nariais paruošė ir teikė Vyriausybei savo siūlymus dėl tokių kompleksinių priemonių:
- Kelių mokestį (E-tolling) panaikinti arba sumažinti alternatyviu kuru varomoms N3 kategorijos transporto priemonėms. Alternatyviu ir netaršiu kuru varomų priemonių atleidimas nuo e-tollingo bus papildoma paskata elektra, vandeniliu arba biometanu varomiems vilkikams įsigyti.
- Transporto sektoriaus modernizacija paspartėtų įprastus dyzelinius N3 klasės sunkvežimius pakeitus naujomis biometanu (su min. Euro VI taršos normas atitinkančiais varikliais, Euro VII – nuo 2025 m.), elektra arba vandeniliu varomomis N3 transporto priemonėmis. TIA siūlė skirti finansinę paramą vežėjams, kurie keičia naudotą Euro III ir aukštesnio emisijos lygio N3 transporto priemonę į naują biometanu varomą EURO VI N3 klasės transporto priemonę arba į naują elektra ar vandeniliu varomą N3 klasės transporto priemonę.
- Taip pat naudoti didesnio bendrojo svorio ir gabaritų N3 klasės transporto priemones Lietuvos bendrojo naudojimo keliuose.
TIA teigimu, siekiant suvaldyti klimato kaitą, yra ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, įmonės ir organizacijos, pasinaudojusios efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymais sunkiojo transporto vairuotojams, gali bent 5 proc. sumažinti vidutines metines išlaidas transporto parko degalų sąnaudoms. 3 tūkst. vairuotojų pavykus sumažinti degalų sąnaudas bent 5 proc., į aplinką būtų išskiriama beveik 16 tūkst. t mažiau CO2.
Transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti optimizuojant kelių transporto krovinių srautus (mažinant tuščią ridą) ir pasitelkiant skaitmenizacijos priemones (atitinkamai padidinamas transporto įmonių veiklos efektyvumas, sutrumpinamas darbuotojų darbo laikas, taupomos eksploatacinės išlaidos).
„Siekiant optimizuoti krovinių srautus tuščios ridos mažinimui ir išteklių taupymui, reikia paskatinti pervežimo sausumos transporto įmones įdiegti šiuolaikines transporto valdymo sistemas, kurios tiesiogiai prisidėtų prie tuščios ridos sumažinimo, t. y. GPS sekimo sistemą, kartu su transporto užsakymų valdymo sistema bei prieiga prie transporto biržų. Šių trijų skaitmeninių sprendimų įdiegimas leistų kiekvienam vilkikui net iki 30 proc. sumažinti tuščių reisų skaičių. Sumažinus vilkikų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas bent 10 proc., per metus būtų sutaupoma 375 tūkst. tonų CO2“, – komentuoja A. Kazlaukienė.
Vežėjai prašo vetuoti kuro akcizų didinimo įstatymą
“Linavos” atstovai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami vetuoti akcizų įstatymo projektą. Asociacijos viceprezidento ir Krovininės tarybos pirmininko Vyto Bučinsko teigimu, aplinkos taršai mažinti reiktų naudoti kitokius būdus, nei degalų akcizo didinimas. Pasak jo, norint sėkmingai kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita, Lietuva prioritetą turėtų teikti ne degalų akcizo didinimui, o numatyti kur kas daugiau galimybių plėtoti alternatyvių energijos rūšių infrastruktūrą – gamtinių dujų, elektros, vandenilio.
„Produktyviau būtų orientuotis į infrastruktūros gerinimą miestuose, magistraliniuose ir rajonų keliuose. Kad būtų galima įsikrauti Europoje sparčiai populiarėjančius elektra varomus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, kurie iš tikrųjų padeda mažinti taršą. Numatyti finansines paramos priemones gyventojams bei verslams, įsigyjantiems netaršias transporto priemones. Didinant akcizus ir augant degalų kainoms, oro tarša tikrai nesumažės – juk žmonės nenustos važinėti automobiliais. Tačiau nukentės mažieji ir smulkieji verslai, o dar blogiau – eiliniai gyventojai, kuriems transportas yra kasdienybė, susijusi su darbu ir kitais svarbiausiais poreikiais“, – sako V. Bučinskas.
„Linavos” Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba teigia, kad degalų akcizo didinimas pastūmėtų link paieškų alternatyvoms – kurą piltis kaimyninėse šalyse, kur jis pigesnis.
„Padidinus akcizą šiuo metu, neabejotina, įmonės, kurios ir taip kasdien susiduria su iššūkiais bei padidinta rizika, sieks kurą įsigyti pigiau kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, praėjusiais metais netoli Kalvarijos, prie pat Lenkijos sienos, kur gyvena apie 4457 gyventojų, buvo parduota 111 milijonų litrų dyzelino, kur, galimai, didžiąją dalį kuro įsigijo vežėjai. Be jokios abejonės, kad pakėlus akcizo kainą taip nebebus. Panašus kuro kiekis būtų perkamas kitoje valstybėje, už keliasdešimt kilometrų, kur jis pigesnis. Atitinkamai už jį sumokant ir mokesčius, kurie keliautų nebe į mūsų valstybės biudžetą”, – pabrėžia A. Burba.
Akcizų tarifai nuo 2025 m.
Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. Eur.
Šaltiniai: BNS, “Linava”, TIA
