Akcizo poveikis akivaizdus: 2025-2026 m. numatytas bendrai net 47,5 proc. dyzelino akcizo didinimas tampa beprecedentiniu mokesčių pokyčiu Lietuvos istorijoje. Jau 2025 m. pradžioje akcizas (kartu su CO2 dedamąja) augo nuo 410 iki 519,6 Eur už 1 tūkst. litrų, o 2026 m. jis pasieks 604,8 Eur. Tokie tempai lemia ne tik vartojimo kritimą, bet ir esminius struktūrinius pokyčius rinkoje.
Degalų kainų skirtumai su kaimynine Lenkija, kur dyzelinas yra 8-10 ct/l pigesnis, lėmė srautų nukreipimą – tiek gyventojai, tiek vežėjai degalus perka už sienos. Dėl to kai kurios Lietuvos pasienio degalinės neteko didžiosios dalies klientų, jų apyvartos krito net 95 proc., o tai reiškia priverstinį darbo laikų trumpinimą, naktinių pamainų atsisakymą ar net uždarymą.
Nuo šios situacijos ypač kenčia smulkesni degalų tinklai, neturintys pakankamų rezervų žalos kompensavimui. Kaip teigia Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė, „pasienio degalinės priverstos imtis drastiškų priemonių, siekiant optimizuoti drastišką pajamų kritimą“.
Visomis išgalėmis siekiama išlaikyti darbuotojus, suprantant, kad atokiose Lietuvos savivaldybės darbo rinkos galimybės yra labai ribotos“, – pabrėžė K. Čeredničenkaitė.
Fiskalinės prognozės ir realybė nesutampa
Nors Finansų ministerija 2025 m. planavo, kad padidintas akcizas generuos 200 mln. Eur papildomų pajamų, LIEPA vertinimu, šis tikslas bus pasiektas vos pusiau: preliminariai surinkta bus tik apie 110 mln. Eur. Tai kelia klausimą apie pačios politikos efektyvumą. Kartu su pardavimų kritimu krenta ir PVM bei pelno mokesčio surinkimas, o tai silpnina biudžeto stabilumą.
Asociacija ragina stabdyti tolesnį akcizų augimą, siekiant apsaugoti vidaus rinką ir verslo konkurencingumą. Antraip Lietuva rizikuoja toliau prarasti rinkos dalį, pajamas ir darbo vietas.
Degalų kainų augimas skatina infliaciją, silpnina vietinį verslą, o dėl sumažėjusios paklausos valstybė surenka mažiau mokesčių: akcizo, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių“, – sakė LIEPA prezidentė.
Neapibrėžtumas didina spaudimą rinkai
Finansų ministerija buvo žadėjusi sprendimą dėl 2026 m. akcizo priimti po pirmojo ketvirčio, tačiau jis nuolat atidėliojamas. Toks neapibrėžtumas verslui kainuoja brangiai, stabdo investicijas, o rinkos dalyviai priversti dirbti laukimo režimu.
Lietuvos dyzelino rinkos dinamika tampa indikatoriumi, kaip fiskalinės priemonės gali turėti nenumatytų pasekmių. Dabartinė situacija aiškiai rodo, kad norint pasiekti biudžeto tikslus ir išsaugoti verslo stabilumą, reikalingas subalansuotas požiūris, grįstas duomenų analize ir realybe, o ne vien teoriniais lūkesčiais.
