Vokietijos tarnybų veikla buvo nukreipta prieš organizuotą nusikalstamą grupuotę, įtariamą chemiškai modifikuotų degalų platinimu, siekiant išvengti PVM ir akcizo mokesčių.
Tyrėjų skaičiavimu, grupuotės veiksmai lėmė 66 milijonų Eur PVM nesumokėjimą ir daugiau nei 137 milijonų Eur nesumokėtų akcizo mokesčių nuo 2023 metų.
„Vanduo į vyną“ – schema su vadinamaisiais dizaino degalais
Tyrimo, vykdomo slaptu pavadinimu „Water into Wine“, taikinyje atsidūrė schema, kai naudojami „padirbti“ degalai – medžiagos buvo modifikuojamos, kad atrodytų kaip tepalai ir taip išvengta apmokestinimo. Degalai, patekę į Vokietiją, būdavo neteisingai ženklinami ir parduodami kaip dyzelinas, kuriam taikomi gerokai didesni mokesčiai.
Produktai buvo klaidingai deklaruojami kaip tepalai, o vėliau perženklinami kaip dyzelinas, kad būtų apeiti energetiniai mokesčiai“, – rašoma EP pranešime. „Šis metodas panaikina galimybę sekti tiekimo grandinę ir slepia tikrąją produktų prigimtį bei kilmę“, – priduria institucija.
Įmonės iš Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos
Degalai, kaip įtariama, į Vokietiją buvo gabenami per Lenkiją, tačiau tikroji kilmė lieka nežinoma. Norint paslėpti kilmę ir tikrąjį pobūdį, buvo naudojamas sudėtingas trišalių sandorių tinklas. Teigiama, kad schemoje dalyvavo įmonės iš Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos, kurios turėjo sudaryti legalaus prekybos tinklo įspūdį.
Organizuota grupė taip pat įtariama naudojusi vadinamuosius „missing traders“ – įmones, kurios buvo steigiamos vien tam, kad išrašytų netikras sąskaitas faktūras nemokėdamos realių mokesčių. Tai sudarė klaidingą įspūdį, kad mokesčiai yra sumokami, nors iš tiesų nei PVM, nei akcizas nebuvo pervedami.
Konfiskuoti seifai, kriptovaliutos, laikrodžiai ir ginklai
Per operaciją buvo konfiskuoti du seifai, kriptovaliutų piniginės, serveriai, „Rolex“ laikrodžiai bei šaunamieji ginklai su šaudmenimis. Tyrėjai įtaria, kad dalis nusikalstamu būdu gautų lėšų buvo legalizuota investuojant į tauriuosius metalus arba pervedant į užsienio sąskaitas per mokėjimo paslaugų teikėjus.
Veikla keliuose ES šalyse
Teigiama, kad grupuotė veikė mažiausiai septyniose Europos Sąjungos šalyse: Vokietijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, taikydamasi tiek į valstybės biudžetus, tiek į galutinius vartotojus.
Tyrimą koordinavo EP būstinė Liuksemburge per biurą Berlyne, padedant muitinės ir mokesčių inspekcijų pareigūnams iš Hamburgo, Hanoverio, Berlyno ir Magdeburgo. Bendradarbiavimą užtikrino „Europol“, kuris įsteigė Virtualų Valdymo Centrą, palengvinantį tarpvalstybinę komunikaciją.
