Jau beveik penkerius metus Lietuvos vairuotojai gali atlikti sunkvežimių apžiūrą Vokietijos techninės apžiūros centruose. Vokietijos transporto organizacijos BGL duomenimis, tai iškraipo sąžiningą konkurenciją sektoriuje, kuris ir be to dėl įmonių iš Rytų Europos yra sunkioje padėtyje.
Nuo 2015 m. lietuviški sunkvežimiai neprivalo grįžti į tėvynę, kai baigiasi jų techninės apžiūros galiojimo laikas. Institucijos ir tarnybos Lietuvoje pripažįsta TÜV centrų Vokietijoje atliktą apžiūrą. Lietuvos sunkvežimius tikrina vienai didžiausių sertifikavimo įstaigų pasaulyje TÜV Süd priklausantys centrai ir TÜV Nord – praneša transporto portalas verkehrsrundschau.de .
Pasak TÜV Nord inspektoriaus Rainerio Kameno (Rainer Camen), kasmet apžiūrą pereina „keli šimtai transporto priemonių iš Lietuvos“. TÜV Süd tokių duomenų neturi.
„Tai nėra didelis skaičius“, – pasakė vokiečių portalui TÜV Süd atstovas spaudai Vincenzo Lukas (Vincenzo Lucà).
Pasak atstovo, dėl kabotažo taisyklių sunkvežimiai turi vis tiek grįžti į Lietuvą po trijų maršrutų, todėl šios šalies transporto priemonių techninės apžiūros paklausa Vokietijoje yra ribota.
Nesąžininga konkurencija?
Galimybė lietuviams atlikti techninę apžiūrą Vokietijoje tai, Dirko Engelhardto (Dirk Engelhardt), BGL valdybos atstovo nuomone, „sekantis Europos kainų konkurencijos etapas“. Jo nuomone, išlaidas taip pat patiria vairuotojai, dirbantys Rytų Europos transporto įmonėse.
„Tai yra savaitės ar mėnesiai toli nuo namų ir dažnai netinkamas gyvenimas automobilių stovėjimo aikštelėse. Dėl to kenčia darbuotojai, konkurencija ir saugumas“, – tikina Engelhardtas.
Pasak BGL, tai rodo, kad Lietuvos vežėjai gali tikėtis paramos savo plėtrai „iš viršaus”. Jokia kita Europos šalis nepateikė tokių galimybių savo piliečiams ir verslininkams.
„Tokiu būdu labai mažos geografinės teritorijos Lietuva, užima pirmaujančią poziciją tarp Vidurio ir Rytų Europos vežėjų, kurie jau užėmė 33 proc. rinkos dalį“, – aiškina Engelhardtas.
Remiantis šiais metais skelbtais Federalinio krovinių vežimo biuro (BAG) duomenimis, užsienio sunkvežimių dalis vidaus transporte Vokietijoje vis dar yra nedidelė (2017 m. – 7,2 proc.). Tačiau užsienio vežėjai perėmė didžiąją Vokietijos tarptautinių krovinių vežimo dalį (2017 m. – 84,9 proc.).
Redakcijos komentaras
Tikriausiai Vokietijos vežėjams sunku sutikti su tuo, kad Naujosios Sąjungos valstybės kiekvienais metais vis geriau veikia Vokietijos ir ES transporto rinkoje. Tačiau nesąžiningos konkurencijos įžvelgimas tame, kad Lietuvos vežėjai atlieka techninę apžiūrą Vokietijos diagnostikos centruose, tai jau tampa paranoiška. Užsienio kompanijų dalis Vokietijos transporto sektoriuje (daugiausia tarptautiniame) padidėjo dėl to, kad trūksta vokiečių, norinčių vykdyti ilgesnius maršrutus.
Taip pat verta paminėti, kad kelių šimtų transporto priemonių skalė Vokietijos rinkai tai nėra didelė grėsmė, nes ten per pirmąjį ketvirtį buvo užregistruota 18,3 tūkst. naujų sunkvežimių virš 16 t.
Iveco nuotr.