Uosto administracijos duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo Roterdame buvo perkrauta 320,2 mln. tonų krovinių – 2,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais. Tuo metu konteinerių pervežimai, vertinant pagal TEU (standartinių konteinerių) kiekį, augo net 3 proc., pasiekdami 10,7 mln. TEU. Vis dėlto bendra šių pervežimų masė sumažėjo 0,6 proc.
Tokį neatitikimą uosto atstovai aiškina augančiu tuščių konteinerių skaičiumi, ypač eksporto kryptimi. „Eksportas iš Europos vis dar kenčia dėl konkurencingumo stokos, ypač automobilių ir chemijos pramonėje“, – pripažįstama ataskaitoje.
Azijos importas kelia konteinerių sektorių
Stipri paklausa iš Azijos tapo pagrindiniu konteinerių augimo varikliu. Importas iš šio regiono šoktelėjo beveik 9 proc., o transatlantiniai pervežimai padidėjo dar daugiau – 14,6 proc. Uostas taip pat pažymi, kad prie augimo prisidėjo 2025 m. pradžioje įvesti nauji laivybos tvarkaraščiai, kurių dėka Roterdamas tapo dar svarbesniu konteinerių srauto centru.
Šis augimas paskatino optimizmą: trečiasis metų ketvirtis išsiskyrė sparčiausiu TEU apimčių padidėjimu – 3,8 proc. palyginti su ketvirčiu prieš tai.
Sunkioji pramonė spaudžia žemyn
Vis dėlto ne viskas klostosi taip sėkmingai. Geležies rūdos, metalo ir anglies pervežimai traukiasi, rodydami pramonės sektoriaus lėtėjimą. Ypač didelį nuosmukį patyrė geležies rūdos ir metalo segmentas – kritimas siekia net 12,7 proc., arba 2,9 mln. tonų. Tai tiesiogiai siejama su mažėjančia plieno gamyba Vokietijoje, kuri jau kurį laiką patiria ekonominį spaudimą bei kovoja su prekybos barjerais.
Nors energinės anglies poreikis Nyderlanduose ir Vokietijoje buvo išaugęs, to nepakako atsverti sumažėjusio koksinės anglies naudojimo plieno gamyboje. Tuo pačiu metu, chemijos pramonė – viena iš svarbiausių uosto klientų – vis dar nerodo atsigavimo ženklų. Skysčių krovinių segmente ypač ryškus buvo naftos produktų kritimas – net 17,2 proc., kurio priežastimi laikomas „backwardation“ efektas, kai ilgalaikis saugojimas tampa ekonomiškai nepalankus.
Atsinaujinantys kurai ir SGD – šviesos spindulys
Ne visi rodikliai rodo nuosmukį. Žemės ūkio produktų srautas Roterdame išaugo net 16,8 proc., daugiausia dėl naujo sausojo krovinio terminalo veiklos pradžios. SGD (skystų gamtinių dujų) kiekiai taip pat ūgtelėjo 14,9 proc., atspindėdami Europoje vis dar trunkantį poreikį pildyti energetines atsargas.
Džiugina ir tvariųjų degalų segmentas – tvaraus aviacinio kuro (SAF) ir etanolio pervežimai stabiliai auga, o tai rodo šio segmento potencialą ateityje.
Žaliavinės naftos pervežimų augimą lėmė pagerėjusios perdirbimo maržos, kurios, savo ruožtu, buvo paveiktos išpuolių Rusijos naftos gamyklose bei sumažėjusio dyzelino tiekimo pasaulio rinkai. Šiaurės Vakarų Europoje jaučiamas dyzelino trūkumas taip pat turėjo įtakos šiam sektoriui.
Smulkieji kroviniai – stabilumas rinkos fone
Ro-Ro (važiuojamųjų krovinių) srautas praktiškai išliko stabilus – vos 0,1 proc. kritimas. Kitų smulkiųjų krovinių kiekiai augo 1,1 proc. – tai lėmė projektiniai kroviniai, susiję su vėjo jėgainėmis jūroje, anglies surinkimo infrastruktūra („Porthos“) ir plieno vamzdžių pervežimu.
Pasak jo, šie sektoriai atskleidžia uosto strateginę vertę ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Vis dėlto Siemons įspėja, kad Europos pramonei vis dar tenka susidurti su didžiuliais iššūkiais, todėl investicijos į inovacijas, logistikos efektyvumą ir tvarumą išlieka būtinos norint užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą.
