Svarbiausi komercinio transporto rinkos duomenys (2026 m. I pusmetis):
- Lietuvos sunkvežimių rinka išaugo 15,6 proc. (įregistruoti 7 709 nauji sunkvežimiai), smarkiai lenkdama ES vidurkį (9,8 proc.).
- Beveik 99 proc. visų naujų registracijų Lietuvoje sudaro tolimųjų reisų vilkikai (virš 16 tonų), kurių pardavimai augo net 16,4 proc.
- Kol visoje ES elektrinių sunkvežimių pardavimai šoko 47,7 proc., Lietuvoje per pusmetį neįregistruotas nė vienas elektrinis sunkvežimis.
- Lengvųjų komercinių transporto priemonių (furgonų) segmentas Lietuvoje fiksavo nuosaikų 4,4 proc. augimą, šiek tiek lenkdamas bendrą Europos tendenciją.
Lietuvos rinka: stiprus augimas, bet vienpusiškas
2026 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įregistruoti 7 709 nauji sunkvežimiai, palyginti su 6 668 tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tai reiškia 15,6 proc. augimą – vienas iš geresnių rezultatų tarp visų ES rinkų.
Tačiau šis augimas beveik visiškai priklauso nuo vieno segmento:
- Sunkiasvoriai vilkikai (virš 16 tonų): 7 629 vienetai, palyginti su 6 556 – augimas net 16,4 proc. Šis segmentas sudaro beveik visą (98,9 proc.) Lietuvos sunkvežimių rinką.
- Vidutinio svorio sunkvežimiai (3,5–16 tonų) vos 80 vienetų, palyginti su 112 – kritimas 28,6 proc.
Šis pasiskirstymas atspindi Lietuvos, kaip tarptautinio krovinių vežimo šalies, specifiką: rinką beveik išimtinai formuoja tolimųjų reisų vilkikai, o vidutinio svorio, dažniau miesto logistikai naudojami sunkvežimiai, sudaro tik nedidelę rinkos dalį ir toliau traukiasi.
Kaip Lietuva atrodo kitų ES rinkų fone
Su 7 709 registracijomis Lietuva lieka vienu mažesnių ES rinkų pagal absoliutų skaičių, tačiau pagal augimo tempą lenkia daugumą didžiųjų šalių:
| Šalis | 2026 I pusm. | 2025 I pusm. | Pokytis, % |
| Vokietija | 40 681 | 37 994 | +7,1% |
| Prancūzija | 23 214 | 23 166 | +0,2% |
| Lenkija | 18 908 | 15 014 | +25,9% |
| Ispanija | 15 909 | 14 049 | +13,2% |
| Italija | 15 002 | 14 427 | +4,0% |
| Nyderlandai | 8 661 | 5 871 | +47,5% |
| Lietuva | 7 709 | 6 668 | +15,6% |
Šaltinis: ACEA
Greičiausiai auga Nyderlandai (+47,5 proc.) ir Lenkija (+25,9 proc.) – abi šalys lenkia Lietuvą.
Tačiau Lietuvos rezultatas (+15,6 proc.) yra gerokai spartesnis nei Vokietijos (+7,1 proc.), Ispanijos (+13,2 proc.), Italijos (+4,0 proc.) ar ypač Prancūzijos, kurios rinka praktiškai nekito (+0,2 proc.).
Tai reiškia, kad Lietuva, nepaisant santykinai nedidelio rinkos dydžio, yra viena iš sparčiausiai atsigaunančių ES sunkvežimių rinkų.
Elektromobilumas: Lietuva kol kas nepajudėjo iš vietos
Kur Lietuvos vaizdas smarkiai skiriasi nuo bendros ES tendencijos – tai elektrinių sunkvežimių segmentas. Visoje ES elektrinių sunkvežimių (ECV) registracijos 2026 metų pirmąjį pusmetį išaugo 47,7 proc., iki 8 235 vienetų, o jų rinkos dalis pakilo nuo 3,6 iki 4,8 proc.
Lietuvoje šis procesas dar net neprasidėjo: elektrinių sunkvežimių registruota 0, palyginti su 1 vienetu prieš metus. Tai kontrastuoja su trimis rinkomis, kurios formuoja beveik visą ES elektromobilumo augimą sunkiojo transporto segmente – Vokietija (+88,5 proc., 3 545 vienetai), Nyderlandais (+44,5 proc., 1 412 vienetų) ir Prancūzija (+43,7 proc., 1 102 vienetai).
Šios trys šalys kartu sudaro 74 proc. visų ES registruotų elektrinių sunkvežimių. Dyzelinis variklis tuo tarpu visoje ES tebėra dominuojantis – jo rinkos dalis siekia 92,1 proc., o registracijų skaičius per metus išaugo 9,3 proc.
Lietuvos atvejis rodo, kad sunkiasvorio transporto elektrifikacija kol kas lieka keleto Vakarų Europos rinkų reiškiniu, o tokiose transporto šalyse kaip Lietuva, orientuotose į tarptautinius, ilgo nuotolio pervežimus, elektrinių vilkikų infrastruktūra ir poreikis kol kas praktiškai neegzistuoja.
O kaip furgonai?
Lengvųjų komercinių transporto priemonių (furgonų iki 3,5 tonos) segmente Lietuva taip pat rodo augimą, nors kuklesnį nei sunkvežimių segmente. 2026 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įregistruoti 2 094 nauji furgonai, palyginti su 2 006 prieš metus – tai 4,4 proc. augimas, artimas ES vidurkiui, kuris siekė 1,9 proc. (iš viso ES registruota 742 759 furgonai).
