Bendras keliais pervežtų krovinių svoris per metus padidėjo 1,8 proc. – iki 13,3 mlrd. tonų. Tai rodo, kad sektoriaus augimą labiau skatino didesnis krovinių kiekis, o ne ilgesni vežimo atstumai.
Lietuvos rezultatas išsiskiria šalies ekonomikos ir gyventojų skaičiaus kontekste. Eurostato duomenys apima vežimus, kuriuos atliko konkrečioje valstybėje registruotos transporto priemonės, todėl rodiklis atspindi ne vien krovinių judėjimą Lietuvos teritorijoje, bet ir Lietuvos vežėjų darbą kitose ES rinkose.
Lenkijos vežėjams teko penktadalis visos ES rinkos
Didžiausią kelių transporto darbą 2025 m. atliko Lenkijoje registruoti vežėjai. Jų rezultatas siekė 381 mlrd. tonkilometrių, arba 20,2 proc. visos ES rinkos.
Antroje vietoje liko Vokietija, kuriai teko 277,4 mlrd. tonkilometrių ir 14,7 proc. ES rezultato. Ispanijos vežėjai atliko 272,6 mlrd. tonkilometrių transporto darbo, sudariusio 14,5 proc. Bendrijos rinkos.
Toliau rikiavosi Prancūzija, pasiekusi 172,9 mlrd. tonkilometrių, ir Italija – 161,7 mlrd. tonkilometrių. Penkioms didžiausioms rinkoms kartu teko 67,1 proc. viso ES kelių transporto darbo.
Tokia koncentracija rodo, kad daugiau nei du trečdalius sektoriaus apimties sukuria vos penkių šalių vežėjai. Vis dėlto tarp lyderių išsilaiko ir mažesnės, į tarptautinius pervežimus orientuotos valstybės – Čekija, Rumunija ir Lietuva.
Lietuva – maždaug aštunta Europos Sąjungoje
Lietuvos vežėjų atliktas transporto darbas 2025 m. siekė apie 66 mlrd. tonkilometrių. Pagal pateiktus Eurostato duomenis Lietuva užėmė aštuntą vietą ES – po Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos ir Rumunijos.
Lietuvos rezultatas buvo didesnis nei Nyderlandų, Švedijos, Vengrijos, Belgijos, Slovakijos, Bulgarijos, Suomijos, Portugalijos ir Austrijos. Pagal atliktą transporto darbą šalies vežėjai taip pat kelis kartus lenkė Latvijos ir Estijos įmones.
Eurostat
Vidaus vežimai augo sparčiausiai
Didžiausią ES kelių transporto rinkos dalį 2025 m. sudarė nacionaliniai pervežimai, kai krovinys pakraunamas ir iškraunamas toje pačioje valstybėje. Jiems teko 62,2 proc. viso atlikto transporto darbo.
Tarptautiniai dvišaliai vežimai sudarė 24,4 proc., vežimai tarp dviejų užsienio valstybių – 10,7 proc., o kabotažas – 2,7 proc.
Nacionalinių vežimų apimtis per metus padidėjo 2,2 proc., o tarptautinių – 0,3 proc. Tuo metu vežimai tarp užsienio valstybių sumažėjo 3,7 proc., kabotažas – 3 proc.
Ši tendencija ypač svarbi Lietuvos transporto įmonėms, kurių verslo modelis dažnai remiasi darbu užsienio rinkose. Bendras ES sektoriaus augimas savaime nereiškia vienodai palankios aplinkos visiems vežėjams: vidaus rinkose dirbančių bendrovių veiklos apimtis augo, o į tarptautines operacijas ir kabotažą orientuotas segmentas traukėsi.
Eurostato metodikoje vežimu tarp užsienio valstybių laikomas reisas, kai transporto priemonė registruota trečiojoje šalyje, nesutampančioje nei su krovinio pakrovimo, nei su iškrovimo valstybe. Būtent ši veiklos rūšis yra reikšminga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos vežėjų.
Vokietija išlieka svarbiausiu Europos krovinių centru
Didžiausias krovinių srautas tarp dviejų ES valstybių 2025 m. fiksuotas tarp Vokietijos ir Nyderlandų. Šia kryptimi pervežta 86,9 mln. tonų krovinių.
Antroje vietoje buvo Vokietijos ir Lenkijos koridorius, kuriame pervežta 68,4 mln. tonų, o trečioje – Belgijos ir Prancūzijos kryptis su 55,9 mln. tonų.
Vokietija buvo krovinio kilmės arba paskirties šalis šešiuose iš dešimties didžiausių dvišalių ES srautų. Tai patvirtina jos, kaip pagrindinio Bendrijos pramonės, vartojimo ir tranzito centro, vaidmenį.
Lietuvos vežėjams Vokietijos rinka taip pat išlieka viena svarbiausių. Tačiau didelė priklausomybė nuo tarptautinių reisų reiškia, kad sektoriaus rezultatus veikia ne tik krovinių paklausa, bet ir Mobilumo paketo taisyklės, darbo sąnaudos, kelių mokesčiai, vairuotojų trūkumas bei konkurencija su Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių įmonėmis.
Augimas išliko nuosaikus
2025 metų rezultatai rodo, kad ES kelių transporto rinka augo antrus metus iš eilės, tačiau plėtra išliko nedidelė. 2024 m. transporto darbas siekė apie 1 869 mlrd. tonkilometrių ir buvo maždaug 0,6–0,7 proc. didesnis nei 2023 m.
Per dvejus metus sektorius išvengė ryškesnio nuosmukio, tačiau spartaus atsigavimo taip pat nepasiekė. Be to, 2025 m. sumažėję vežimai tarp užsienio valstybių ir kabotažas rodo, kad tarptautinė konkurencija bei reguliavimo aplinka vis dar riboja dalies bendrovių veiklą.
Lietuvai svarbiausia žinia – šalies vežėjai ir toliau išlieka tarp didžiausių ES rinkos dalyvių. Maždaug 66 mlrd. tonkilometrių rezultatas patvirtina sektoriaus svorį Lietuvos ekonomikoje, tačiau stagnuojanti apimtis ir mažėjantys tarptautinių operacijų segmentai signalizuoja, kad ankstesnį augimo tempą išlaikyti darosi vis sunkiau.
