Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau negu euro zonoje, tačiau lėčiau nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja SEB banko analitikai.
Antradienį paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,2 proc.
– Baltijos šalių ekonomikos plėtra 2018 metais bus šiek lėtesnė negu praėjusiais metais, o sparčiausiai, kaip ir pernai, turėtų augti Latvijos ekonomika – 4,1 proc. dėl laukiamo gyventojų vartojimo išlaidų šuolio įgyvendinus mokesčių reformą. Estijos gyventojų vartojimas taip pat bus pagrindinis ekonomikos plėtros ramstis, o visa ekonomika turėtų padidėti 3,5 procento. Lėčiausiai, matyt, augs Lietuvos ekonomika – 3,2 proc., nes dėl vis dar mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didelės infliacijos nesitikime vartojimo didėjimo, be to, ir eksportas augs jau daug lėčiau – pranešime teigia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, įmonės susiduria ne tik su darbuotojų trūkumu – joms reikia ir efektyvesnės gamybos, todėl ekonomikos augimą turėtų lemti privačios ir valstybės investicijos.
Tuo metu euro zonoje ekonomika, analitikų nuomone, turėtų pasiekti 2,5 proc. Tačiau kitąmet ekonomika jau augs lėčiau.
Be to, kitąmet euro zonoje turėtų kilti palūkanos, o ekonomika augs lėčiau. Analitikų teigimu, Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas 2019 metais turėtų kelti du kartus.
– Kol kas paliktos tokios pat prognozės, susijusios su pinigų politikos priemonių euro zonoje įgyvendinimu. ECB bazinę palūkanų normą pirmą kartą didins 2019 metų birželį, o antrą – kitų metų gruodį. Euras 2018 metų pabaigoje turėtų būti sustiprėjęs iki 1,28 JAV dolerio atžvilgiu. Kol kas FED yra daug ryžtingesnis dėl palūkanų kėlimo negu ECB – teigiama banko pranešime.
Analitikų teigimu, Europos Sąjungoje geopolitinės problemos pasitraukė į nuošalę, tačiau šiemet svarbių politinių įvykių ir procesų, galinčių didinti įtampą regione, netrūks. Vienas jų yra Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos. Analitikai mano, kad per metus „Brexit“ neįvyks ir prireiks papildomo laiko. Be to, Italijoje po mėnesio vyks rinkimai į Parlamentą, bet kol kas nėra didelės grėsmės, kad jų rezultatai sukeltų skersvėjų euro zonoje.
Šiais metais įsibėgės darbai ir derybos dėl 2021-2027 metų ES finansinės perspektyvos, o svarbiausiais iššūkiais bus atsirandantis pajamų trūkumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES ir skirtingi Vakarų bei Rytų šalių interesai.